Nuo sausio mėn. infliacija Lietuvoje nuosekliai mažėja. Nors infliacijos mažėjimą daugiausia lemia kritusios naftos kainos, gegužės mėn. infliacijos pokyčiai rodo stipresnius pasaulinės koronaviruso pandemijos atgarsius – krinta ne tik degalų kainos, tačiau sparčiau pinga ir pramonės prekės. Palyginti su metų pradžia, paslaugų kainų augimas taip pat šiek tiek prislopo, tačiau, nepaisant karantino poveikio kai kurioms paslaugų veikloms, paslaugos neskubėjo pigti.
Pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika, palyginti su kitų euro zonos šalių duomenimis, prieš ekonominius pandemijos gniaužtus atsilaikė pakankamai tvirtai – per ketvirtį ekonomika susitraukė 0,3 proc
Vis dėlto kovai su pandemija pasitelktos priemonės bei sumenkę vartotojų ateities lūkesčiai lėmė prekių ir paslaugų paklausos sumažėjimą – per ketvirtį vidaus vartojimas Lietuvoje krito 0,4 proc. Balandžio mėn. beveik penktadaliu per metus sumažėjo ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių mažmeninė apyvarta, o kai kurių atskirų segmentų nuosmukis buvo dar didesnis. Pavyzdžiui, tekstilės, drabužių ir avalynės mažmeninė prekyba susitraukė daugiau kaip 70 proc.
Reikšmingai krito ir kitų ilgalaikio vartojimo prekių prekyba
Sumažėjusi prekių ir paslaugų paklausa tiek dėl įvestų tiesioginių veiklos apribojimų, tiek dėl padidėjusio neapibrėžtumo mažino spaudimą kainoms, o tai turėjo įtakos infliacijos pokyčiams. Metinės infliacijos sumažėjimas nuo 3 proc. (sausio mėn.) iki 0,2 proc. (gegužės mėn.) daugiausia susijęs su naftos kainų raida. Kovo mėn., pasauliui kovojant su koronavirusu, sumažėjo naftos paklausa, o dar didesnį smūgį naftos kainoms sudavė nepavykęs OPEC+ šalių susitarimas mažinti naftos gavybos apimtį.
Tiesa, siekiant pašalinti susidariusį naftos paklausos ir pasiūlos disbalansą ir taip sustabdyti naftos kainų kritimą, balandžio mėn. galiausiai buvo susitarta dėl istorinio naftos gavybos apimties mažinimo – nuo gegužės mėn. apkarpyti naftos gavybą beveik 10 mln. barelių per dieną. Nors tai padėjo naftos kainoms pakilti iš dugno, jos tebėra daugiau kaip trečdaliu mažesnės nei metų pradžioje.
Šis kainų krytis reikšmingai atpigino naftai imlią produkciją – gegužės mėn. degalai ir tepalai kainavo beveik 23 proc. mažiau nei prieš metus. Degalų sąnaudos yra svarbi tiek verslo, tiek gyventojų patiriamų išlaidų dalis, tad kainų kritimas, esant tokiai ekonominei padėčiai, daugeliu atvejų teigiamai veikia tiek verslo veiklos, tiek gyventojų vartojimo galimybes.
Gegužės mėn. ryškesni pramonės prekių kainų pokyčiai
Gegužės mėn. pramonės prekių kainos krito sparčiau – jos per metus atpigo 0,5 proc. Toliau pigo kietasis kuras, o palyginti su šių metų ankstesniais mėnesiais, matyti ir didesnis drabužių ir avalynės kainų kritimas, siekiantis apie 2 proc. Palyginti su metų pradžia, paslaugų kainos kyla lėčiau, tačiau ir toliau sparčiai – įsigyjant paslaugas piniginių tuštėjimas yra daugiau kaip 4 proc. spartesnis nei prieš metus.
Tiesa, paslaugų kainas palyginus su balandžio mėn. duomenimis, matyti, kad paslaugos per mėnesį Lietuvoje pabrango. Vis dėlto, vertinant šiuos pokyčius, reikėtų atkreipti dėmesį, kad pradiniame karantino etape turėjome išties unikalią situaciją – ne maisto mažmeninės prekybos veikla ir paslaugų teikimas buvo apribotas, tad kai kurių prekių ir paslaugų kainų, siekiant įvertinti infliaciją, apskritai nebuvo įmanoma užregistruoti. Dėl šios priežasties balandžio mėn. buvo nesurinkta apie 19 proc. kainų, o gegužės mėn. – apie 10 proc. kainų, jos buvo įvertintos remiantis kainų vertinimo metodais.
Taigi, gegužės mėn. turime jau daugiau faktinių duomenų, tad galime matyti tikslesnę padėtį rinkoje. Vertinant karantino paveiktų paslaugų kainų pokyčius, matyti, kad, nepaisant kritusios paklausos, šios paslaugos nėra linkusios pigti. Viešojo maitinimo paslaugos gegužės mėn., palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėn., buvo brangesnės apie 6, o odontologijos, kirpyklų ir asmens priežiūros paslaugos – apie 5 proc. Šis kainų augimas galimai susijęs tiek su išlikusiais veiklos apribojimais, didinančiais sąnaudas, tiek su padidėjusiais klientų srautais susikaupus paklausai. Tiesa, šiemet keliauti kvies tai, kad apie 3 proc. per metus atpigo kelionių ir apgyvendinimo paslaugos.
Pasaulinės maisto žaliavų kainos mažėja, tačiau pandemija grasina, kad ateityje maisto kainos kils
Pasaulinių maisto žaliavų kainų pokyčiai neaplenkė ir Lietuvos – gegužės mėn. Lietuvoje maisto kainos didėjo lėtesniu (3,3 %) tempu. Lėčiau kilo ant dažno lietuvio stalo randamos kiaulienos kainos, o didžiausią įtaką maisto kainų raidai turėjo atpigusios daržovės, kurios gegužės mėn., palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, buvo pigesnės 8 proc. Vis dėlto tolesnę pasaulinių maisto kainų raidą gaubia nežinomybė, kuri daugiausia yra susijusi su galimu pasaulinių maisto tiekimo grandinių sutrikimu.
Sklandų maisto pasiūlos užtikrinimą gali trikdyti įvairūs veiksniai. Vis dar egzistuojant žmonių judėjimo apribojimams, darbo jėgos trūkumo problema pasaulyje tampa vis aktualesnė. Sezoninių darbuotojų trūkumo rizika jaučiama tiek vaisių bei daržovių derliaus nurinkimo veiklose, tiek gyvulininkystės ūkiuose. Be to, sudėtingesnės sąlygos yra ne tik pagaminti produkciją, bet ir ją transportuoti.
Pastebimi šalių protekcionistiniai veiksmai įvedant maisto produktų eksporto kvotas tokiose šalyse kaip Rusija ir Kazachstanas (grūdams) ar Vietnamas (ryžiams) taip pat didina riziką, kad maisto kainos kils.
Pasikeitusi ekonominė padėtis, sumenkę gyventojų lūkesčiai ir išaugęs neapibrėžtumas keičia ir infliacijos prognozę 2020 m., kuri priklauso nuo ekonomikos atsigavimo scenarijaus ir tolesnės epidemiologinės situacijos šalyje
Pagal Lietuvos banko bazinį scenarijų prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų būti lygi 0,6 proc.
Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė
The post Kainų pokyčiai byloja apie stipresnius pandemijos atgarsius appeared first on Kauniečiams.
