NaujienosPolitika

Prezidentas: neįgaliųjų gyvenimo kokybė Lietuvoje turi keistis iš esmės

0

Kiekvienais metais gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną, kurią 1992 m. pabaigoje paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Šią dieną visuomenė supažindinama su neįgaliųjų žmonių problemomis, primenama apie žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą bei būtinybę neįgaliesiems užtikrinti galimybę visapusiškai naudotis šiomis teisėmis ir laisvėmis jų nediskriminuojant. Tarptautinės žmonių su negalia dienos išvakarėse Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su neįgaliųjų bendruomenių atstovais aptarti jiems aktualių klausimų, įvardyti sritis, kuriose, jų nuomone, pokyčiai reikalingiausi.

„Neįgaliųjų įtrauktis ir gera jausena visuomenėje – sudėtinė gerovės valstybės dalis. Lietuvoje neįgaliųjų lygių galimybių įgyvendinimo ir socialinės atskirties mažinimo srityje reikalingas proveržis, nes nuveikta tikrai per mažai“, – sakė Prezidentas.

Neįgaliųjų bendruomenės atkreipė šalies vadovo dėmesį į globos įstaigų pertvarką, kuri, pasak jų, nukrypo neteisinga linkme, kai didžiulės lėšos ir institucijų pajėgumai skiriami ne savarankišką gyvenimą skatinančių paslaugų prieinamumui, o infrastruktūrai – mažesnėms, bet vis tik institucijoms kurti. Taip pat buvo akcentuota prasta neįgaliųjų užimtumo situacija, ypač atviroje darbo rinkoje. Prezidentas pabrėžė žmonių su negalia užimtumo sistemos pertvarkos būtinybę, siekiant suteikti žmonėms kuo didesnį savarankiškumą ir įgalinti juos įsidarbinti. Neįgaliųjų užimtumo sistema iš esmės turi būti paremta tinkamų sąlygų sudarymo principu, o ne pastangomis kurti segreguotas darbo vietas.

Susirinkusieji pateikė daugybę pavyzdžių dėl nepritaikytos jiems aplinkos. Atkreiptas dėmesys, kad nepritaikyta ji ne tik neįgaliesiems, bet ir platesnei visuomenės daliai: jaunoms šeimoms su vežimėliais, senyvo amžiaus žmonėms, taip pat ir asmenims, laikinai patyrusiems traumų. Neprieinama yra ne tik fizinė, bet ir informacinė aplinka – kurčiųjų atstovas paminėjo, kad negirdintys ir nekalbantys asmenys iki šiol negali paskambinti Bendrosios pagalbos centro telefonu 112, silpnaregiai skundėsi dėl nekorektiško daugelio interneto svetainių pritaikymo.

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja milžiniškas sveikatos, švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų trūkumas neįgaliesiems, ypač regionuose. „Daugybė žmonių su negalia negauna jokių paslaugų, tik pašalpas. Mūsų sistema orientuota į išmokas, o ne į paslaugas, ir tai veda tik į dar didesnę atskirtį ir skurdą“, – teigė Dovilė Juodkaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė. Pasak Prezidento, šių paslaugų prieinamumas turi tapti valstybės ir savivaldybių prioritetu. Todėl šalies vadovas pokalbiuose su merais kels šį klausimą kaip vieną svarbiausių, skatins spręsti problemas savivaldybių lygmeniu, taip pat kvies glaudžiau bendrauti su užimtumo tarnybomis ir taip užtikrinti neįgaliųjų poreikius. Lygiai taip pat svarbu į sprendimo priėmimo procesą įtraukti ir pačius neįgaliuosius – taip galėtume iš segregacijos pasukti į integraciją.

Negalią turinčių žmonių kritikos susilaukė per mažas įtraukiojo ugdymo mastas ir nepakankama esamo kokybė. Geroji praktika ir tyrimai rodo, kad sėkmingiausiai žmonės su negalia įsitvirtina tose šalyse, kur švietimo sistema nuo ankstyviausių grandžių užtikrina tokių žmonių įtraukimą į bendras ugdymo įstaigas. Šią pareigą įtvirtina ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. Mūsų šalyje vis dar veikia kelios dešimtys specialiųjų mokyklų, kuriose mokosi apie trečdalis mokyklinio amžiaus neįgalių vaikų. Tai lemia atskirtį tolesniuose jų gyvenimo etapuose. Tačiau dėl nepakankamo švietimo įstaigų pasirengimo, vaikų patiriamų patyčių tėvai dažnai šio ugdymo atsisako. Prezidentas domėjosi, kokias išeitis iš susidariusios situacijos mato vaikus su negalia auginančių šeimų atstovai. Susitikime konstatuota, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai yra vienas efektyviausių būdų integruoti neįgaliuosius į visuomenę.

Šalies vadovas ir jo patarėjai pasidalijo svarbiausiomis veiklos kryptimis socialinės politikos srityje ir aptarė esamas Prezidento iniciatyvas. Viena jų – pateiktas įstatymo projektas, užtikrinantis spartesnį senatvės ir netekto darbingumo pensijų didinimą. Prezidento siūlymu į 2020 m. biudžetą įtrauktas šalpos bazės didinimas ir suplanuotos šalpos pensijų „grindys“. Prezidentas pateikė įstatymo pataisą, užtikrinančią pareigą Vyriausybei ir Seimui vykdyti Socialinių įmonių įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir poveikio vertinimą bei atitinkamai imtis įstatymo tobulinimo veiksmų. Ateityje įstatymo pokyčiais ketinama stiprinti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus.

„Neįgaliųjų gerovės rodikliai šiandien anaiptol nėra džiuginantys. Asmenų su negalia skurdo rizikos lygis, 2018 m. duomenimis, Lietuvoje siekė 35 proc. ir yra daugiau nei 12 proc. didesnis už bendrą skurdo rizikos lygį Lietuvoje ir net daugiau nei 14 proc. nei Europos Sąjungos šalių vidurkis. Jų užimtumas Lietuvoje 27 proc., Europos Sąjungos šalyse – 40 proc. ir daugiau. Todėl aktualūs ne tik ekonominiai ar paslaugų prieinamumo klausimai, bet ir lygių galimybių sudarymas, žmogaus teisių užtikrinimo ir antidiskriminacinės priemonės visose gyvenimo srityse. Neįgaliųjų bendruomenė didelė – per 240 tūkst. asmenų ir dar jų artimieji. Ne visada šie žmonės yra girdimi tinkamai. Šiandien dėkojame jiems už įžvalgas, kurios tikrai padės mums tikslingiau kreipti savo pastangas, kad visoms visuomenės grupėms gyvenimo kokybė gerėtų tolygiai“, – teigė Prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėja Irena Segalovičienė.

Susitikime su Prezidentu ir jo patarėjais dalyvavo Jonas Ruškus (Lietuvos atstovas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitete) bei neįgaliųjų bendruomenės atstovai.

Prezidentūra džiaugiasi abipusiškai naudingu susitikimu ir neabejoja, kad į dalyvių išsakytą nuomonę bus atsižvelgiama brėžiant kryptis ateities sprendimams. Taip pat Prezidentūra pasižadėjo pokyčius pradėti nuo savęs ir per ateinančius metus pagerinti savo pastato prieinamumą – tiek fizinį, tiek informacinį – neįgaliems visuomenės atstovams.

Prezidento komunikacijos grupės informacija

 16-metė šokėja Daniela dalinasi savo darbo patirtimi: „Užsidirbti pradėjau 15-likos” (paauglių rubrika)

Previous article

Jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse laukiama rekordinio skaičiaus lietuvių

Next article

Jums gali patikti

Dagiau iš temos: Naujienos