Prieš šimtą metų Valstybinio teatro (dabar – Kauno valstybinis muzikinis teatras) patalpose įvyko pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Per kelis veiklos metus pasiekta itin daug: įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai, išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentas, priimta daug svarbių įstatymų.
Neįtikėtinas visuomenės aktyvumas
Į pirmuosius šalyje demokratinius rinkimus 1920 m. balandžio 14–15 dienomis atvyko balsuoti net 90 proc. visų balso teisę turėjusių piliečių. Išrinkti 112 visuomenės atstovai, beveik pusė jų priklausė krikščionių demokratų blokui (59 nariai). Pirmojo posėdžio metu pirmininkavo garsi Lietuvos visuomenės veikėja, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Jau tą vakarą Aleksandras Stulginskis išrinktas Seimo pirmininku, vėliau – Lietuvos Respublikos prezidentu.
Svarbiausi priimti įstatymai
Per kelis veiklos metus buvo priimti 268 įstatymai. Štai patys svarbiausi:
- 1920 metų liepos mėnesį pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, tvirtintos kitos tarpvalstybinės sutartys.
- 1921 metų rugsėjo mėnesį Lietuva įstojo į Tautų Sąjungą ir daugumos valstybių buvo pripažinta teisiškai nepriklausoma.
- 1922 metais priimtas Žemės reformos įstatymas, priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija, patvirtintas Lietuvos universiteto statusas (1930 m. suteiktas Vytauto Didžiojo vardas) ir įvestas litas.
Netikėtai nutrūkusi veikla
1920 metų spalio mėnesį įvykusi Vilniaus okupacija netikėtai nutraukė Steigiamojo Seimo veiklą. Pajutę patriotišką pareigą kai kurie Seimo atstovai išvyko į sostinę siekdami ją apginti. Tuo metu Kaune veikė Mažasis seimas, jį sudarė pirmininkas Aleksandras Stulginskis ir šeši kiti nariai. Šiai institucijai buvo pavestos pagrindinės Steigiamojo Seimo funkcijos: leisti būtiniausius įstatymus, prižiūrėti jų vykdymą.
Steigiamajame Seime – ne tik lietuviai
Tautinių mažumų atstovai sudarė 9 procentus visų Seimo narių. Iš jų: 6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis. Daugiausia balsų atiduota už Žydų liaudies susivienijimo sąrašą – 52,74 proc. visų tautinių mažumų sąrašų balsų. Tokius skaičius nesunku paaiškinti remiantis gyventojų surašymo duomenimis. Žydai buvo gausiausia tautinė mažuma, tarpukariu sudariusi iki 30 proc. Kauno miesto gyventojų, keliuose Lietuvos miesteliuose šie skaičiai siekė net 50 procentų.
Sudėtingi likimo vingiai
Ne visų Lietuvą kūrusių visuomenės veikėjų laukė šviesi ateitis: 14 Steigiamojo Seimo narių žuvo Sibiro tremties metu, žymi jų dalis buvo priversta emigruoti į Europą, vėliau Šiaurės ir Pietų Ameriką, tačiau likusieji paliko ryškų pėdsaką Lietuvos moksle, kultūroje, švietime.
The post Steigiamajam Seimui – šimtas metų. Kodėl verta prisiminti? appeared first on Kaunieciams.lt.
