Atskiros gyventojų grupės, bendruomenės, visuomeninės organizacijos pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų vertinamos kaip kur kas įtakingesnės priimant visuomenei svarbius sprendimus, o pilietiniu aktyvumu iš visuomenės ypač išsiskiria mokytojai.
Pilietiškiausi Lietuvoje yra aukščiausio, vidutinio lygmens vadovai ir smulkieji verslininkai (vidutinė PGI reikšmė 47,2 balai), didžiausias pajamas gaunantys žmonės (46,3), turintys aukštąjį išsilavinimą (45,0), taip pat jaunesni – 15–29 m. bei 30–39 m. respondentai (PGI reikšmės 42,4 bei 42,7).
„Pilietinės galios indeksas nuo buvusio paskutinio skaičiavimo paaugo beveik 3 proc. (2016 m. PGI vidutinė reikšmė siekė 37 balus). Šį pokytį labiausiai nulėmė visuomenėje išaugęs pojūtis, kad bendruomenės, visuomeninės organizacijos, taip pat ir paprasti Lietuvos žmonės daro svaresnę įtaką priimant visuomenei svarbius sprendimus“, – konstatuoja Pilietinės visuomenės instituto direktorė, Vilniaus Universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
Pasak tyrėjos, šis pokytis visuomenėje pasiskirsto ne tolygiai. Savo įtakos priimant visuomenei svarbius sprendimus vertinimas pastaraisiais metais labiausiai paaugo tarp vyriausiųjų, su šiek tiek aukštesniu (bet ne aukštuoju) išsilavinimu, pensininkų, bedarbių darbininkų, bet taip pat ir aukščiausio lygmens vadovų bei smulkiųjų verslininkų. Kad tapo įtakingesni, taip pat pajautė ir mažesnes pajamas gaunantys, ir gyvenantys ne didmiesčiuose žmonės.
Labiausiai pajautė pažeidžiamiausios gyventojų grupės
„Taigi, labiausiai pilietinės įtakos padidėjimą pastaraisiais metais mato tos visuomenės grupės, kurias būtų galima pavadinti socialiai pažeidžiamiausiomis. Ir nors jos pagal savo įtakos suvokimą dar atsilieka nuo likusios visuomenės dalies, tas atotrūkis yra stipriai sumažėjęs. Galima manyti, kad taip galėjo atsitikti dėl pastaraisiais metais Vyriausybės vykdytos socialinės ir mokestinės politikos, kuri sustiprino pažeidžiamiausių visuomenės grupių savivertę“, – sako Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
2019 m. populiariausios pilietinės veiklos išliko aukojimas, labdara (39 proc. įsitraukusių), dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (32 proc.) bei vietos bendruomenių veikloje (26 proc.). Tačiau visose šiose veiklose dalyvaujančių gyventojų dalis nuosekliai mažėja jau beveik dešimtmetį, pvz., lyginant su 2012 m., aukotojų dalis smuko 9 proc., dalyvaujančių aplinkos tvarkymo talkose per šį laiką sumažėjo 22 proc., o įsitraukiančių į vietos bendruomenės veiklas – 11 proc.
Tiriant potencialų pilietinį aktyvumą, paaiškėjo, kad žmones labiausiai paskatintų veikti vietinės reikšmės problema. Tokiu atveju veiksmų jai spręsti imtųsi 28 proc. apklaustųjų, prisidėtų dar 40 proc. Jei iškiltų ekonominė, saugumo ir politinė problema, ji mobilizuotų atitinkamai 58 proc., 54 proc. ir 39 proc. apklaustųjų. Lyginant su 2016 m., 2019 m. žmonių, nusiteikusių aktyviai spręsti šias problemas, šiek tiek padaugėjo.
Galimybė susidurti su rizika, jeigu būsi pilietiškas, 2019 m. buvo vertinama šiek tiek nuosaikiau nei 2016 m. Vis dėlto rizika atrodo daugiau ar mažiau tikėtina bent pusei respondentų. Rizika, kad, įsitraukęs į pilietinę veiklą, aplinkinių būsi įtarinėjamas tai darantis dėl savanaudiškų paskatų, tikėtina atrodo 57 proc. respondentų. Kad būsi viešai užsipuolamas, šmeižiamas, – 52 proc., sulauksi grasinimų susidoroti – 50 proc., prarasi darbą – 48 proc., aplinkinių būsi laikomas keistuoliu – 47 proc.
Pilietinės galios indekso tyrimai yra grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis. Apklausas 2019 m. tyrimui atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2020 metų vasario ir kovo mėn. apklausti 1007 15–75 m. Lietuvos gyventojai ir 404 bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokytojai.
Tyrimą finansavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
The post Lietuvių pilietinis aktyvumas – aukščiausias per dešimtmetį appeared first on Kaunieciams.lt.
