Ką reikia žinoti apie tvarkingą elektros instaliaciją?

Žvelgiant į Lietuvos, kaip ir kitų šalių, statistiką, matyti, kad didelę dalį visų gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, tokie kaip perkrova, netvarkingas elektros jungiklis, kištukas ar skydinė, pažeistas arba prispaustas laidas.

Panašias tendencijas iliustruoja ir vilnietės Kristinos name atliktas elektros ūkio auditas. Moteris su vyru ir dviem mažametėmis dukromis neseniai įsikėlė į naujus namus – sostinės Antakalnio mikrorajone esantį namą. Namas statytas prieš 15 metų, jame darytas tik kosmetinis remontas, todėl šeimai iškilo galybė klausimų. „Nusprendėme ant sienos pakabinti televizorių, teko sienoje gręžti skylę. Nebuvome tikri, ar nepataikysime į kokį laidą, nes informacijos, kur ir kokiu būdu name nuvesti elektros laidai, neturėjome. Kai įsigyji namą, kurio pats nestatei, nesijauti visiškai ramus“, – teigia Kristina.

„Kalbant apie elektros sistemos saugumą Lietuvoje, daug reguliuojančių teisės aktų individualiems namams yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra nusistovėjusių aiškių rekomendacijų gyventojams, kas yra saugu ir kas ne, – teigia UAB „Statybos procesų valdymas“ vadovas Erikas Lenkevičius. – Todėl žmonėms ir patiems reikėtų domėtis ir rūpintis savo saugumu, nepriklausomai nuo to, ar gyvena senos statybos būste, ar įsigijo visiškai naują.“

E. Lenkevičius, apžiūrėjęs moters būstą, įvardija dažniausiai lietuvių namuose pasitaikančias elektros problemas. Pirma iš jų – kompleksinė: elektros prietaisų skydelio schema neaiški, nėra elektros projekto, statybos išpildomosios dokumentacijos, varžų matavimo, nuo kurių paprastai pradedamas elektros ūkio auditas. „Kiekvienas būstas privalo turėti šiuos dokumentus. Jie reikalingi siekiant įsitikinti, kad elektros įranga yra saugi, nėra nuotėkių ir kad ji ilgai tarnaus“, – paaiškina ekspertas.

E. Lenkevičiaus pastebėjimais, būstų dokumentacija dažnai neatitinka nustatytų reikalavimų ir tai gali sukelti problemų. Kristina, įsigydama namą, tokių dokumentų apskritai negavo. „Be jų neaišku, kur eina paskirstomasis kabelis ir įvadas, kur ir kokiu būdu išvedžioti kabeliai. Nežinia, ar kabeliai behalogeniniai, ar paprasti. O jeigu prireikia gręžti sieną, negali būti tikras, ar nepataikysi kur nors, arba gali neišlaikyti apsauginių atstumų“, – abejones išreiškia ekspertas.

Kitas aspektas – pati elektros instaliacija, kuri, E. Lenkevičiaus teigimu, daugumoje pastatų bent iš dalies būna netvarkinga ir tai gali kelti grėsmę žmonių saugumui. „Dauguma kabelių paslėpti, todėl pats būsto gyventojas negali žinoti, kad kažkur yra netvarkinga elektros instaliacija. Plika akimi matomi tik galiniai įrenginiai, jungikliai ar kištukiniai lizdai“, – argumentuoja specialistas.

E. Lenkevičiaus teigimu, žmonėms svarbu žinoti ne tik kaip jų namuose išvedžiota elektros sistema, bet ir apskritai kokia yra jų būsto istorija. Ši informacija reikalinga siekiant įsitikinti, kad namai yra saugūs gyventi.

Tai atspindi ir Kristinos situacija: jos name prieš keletą metų buvo kilęs gaisras. Ekspertas pabrėžia, kad tokiu atveju ypač svarbu patikrinti visą elektros instaliacijos sistemą, išskirtinį dėmesį atkreipiant į tas vietas, kuriose įvyko ir buvo gesinamas gaisras. „Gesinant gaisrą, vandeniu užliejami kabeliai, kai kurie galėjo būti paveikti termiškai, todėl jų eksploatacija galimai nėra saugi“, – argumentuoja E. Lenkevičius.

Atsparumas drėgmei svarbus kalbant apie visų mūsų namuose esančius dalykus. E. Lenkevičiaus teigimu, drėgnose patalpose prietaisai, kurie turi tiesioginę prieigą prie elektros, turėtų būti labiau atsparūs drėgmei. Pavyzdžiui, Kristinos namuose esančių šviestuvų apsaugos klasė yra per žema. Tas pats galioja ir kištukiniams lizdams. „Jie turi būti aukštesnės apsaugos klasės, atsparūs drėgmei, ypač virtuvėje ir vonioje, kad, netyčia patekus vandens, neįvyktų trumpasis jungimas“, – paaiškina specialistas.

E. Lenkevičiui moters name taip pat užkliūva nuo sienos atšokę kištukiniai lizdai. Nors tai nėra retas vaizdas lietuvių namuose, atsiklijavusius lizdus palikti nesaugu, ypač turint mažų vaikų.

Be minėtų atvejų, gaisrus namuose neretai sukelia ir elektros lankas. Jį galima palyginti su žaibo kirčiu, tik elektros lankas gali tęstis kurį laiką ir netikėtai užsidegti. Pavyzdžiui, taip nutikti gali kraunant išmanųjį telefoną ar kitą prietaisą, kurio laidas pažeistas. Pažeistoje vietoje atsiranda kibirkščiavimas. Geresniu atveju išmuša elektros saugiklius, o blogesniu – toje laido vietoje staigiai šokteli temperatūra ir kyla gaisras.

Dar viena problema, už kurią atsakingi patys žmonės, yra elektros perkrova – kai į vieną tinklą sujungiama daug elektros prietaisų. Tarkime, virtuvėje, kurioje veikia šaldytuvas ir tuo pačiu metu kas nors gaminama orkaitėje, įjungiama indaplovė, virdulys ir dar sugalvojama pakrauti telefoną. Tokia elektros perkrova gali pasibaigti gaisru.

Visos šios, iš pirmo žvilgsnio, smulkmenos, susiklosčius netinkamoms aplinkybėms gali sukelti rimtų padarinių. Ir nors informacijos, kaip apsisaugoti, yra daug, lietuviai ne visada tinkamai įvertina elektros grėsmes, teigia Edmondas Daukšas, energijos valdymo bendrovės „Eaton Electric“ padalinio vadovas Lietuvoje.

Jo teigimu, laikantis privalomų ir rekomenduojamų saugumo reikalavimų, elektros sistemų gedimų rizika sumažėja, tačiau ji nėra visiškai eliminuojama. „Ne tik netvarkinga elektros instaliacija, bet ir elementarios spragos ar žmogiškos klaidos kartais sukelia grėsmę saugumui. Todėl reikėtų įvertinti galimas elektros rizikas namuose ir užtikrinti savo saugumą, tam pasitelkiant elektros sistemos sprendimus“, – rekomenduoja E. Daukšas.

Energijos valdymo bendrovės patirtis rodo, kad padėti išvengti nelaimės gali kibirkščiavimo sukeltus aukštus dažnius aptinkantys apsaugos prietaisai, tokie kaip rinkoje neseniai pasirodęs įrenginys AFDD+. „Toks prietaisas, aptikęs gedimą elektros instaliacijoje, atjungia elektros srovę konkrečiame įrenginyje ir taip apsaugo nuo galimos nelaimės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad iki šiol eksploatuoti įvairūs saugikliai, automatiniai jungikliai bei skirtuminės srovės įtaisai galėjo apsaugoti tik nuo trumpojo jungimo, srovės nuotėkio ir perkrovos. AFDD+ apsaugo ir nuo elektros lanko – t. y. visų svarbiausių gaisrą galinčių sukelti faktorių“, – sako E. Daukšas.

Šiuo metu Lietuvoje apsauga nuo srovės nuotėkio dėl elektros lanko yra neprivaloma, nors ir rekomenduojama, tad specialistai siūlo patiems žmonėms prisiimti atsakomybę už savo saugumą, kaip ir atminti, kad elektra – nuostabus žmonijos išradimas, jeigu su ja elgiamasi atsakingai.