Šiais laikais kiekvienas turi telefoną, planšetę, televizorių, kompiuterį, o greičiausiai ir visus keturis prietaisus. Ar naudojatės šiais prietaisais kasdieną?
Stebint žmones, panašu, kad prie minėtų prietaisų jie praleidžia labai daug laiko. Kartais susidaro įspūdis, kad visi žmonės dirba darbus tik dėka šių prietaisų. Bet juk taip nėra.
Kodėl jūs praleidžiate prie telefono ar kompiuterio tiek daug laiko? Ar tam yra didžiulis poreikis, be kurio jūs negalėtumėte normaliai gyventi, uždirbti pinigų, sužinoti naujienų apie savo draugus ir pažįstamus, mokytis dalykų, kurie jums „realiai“ padeda realizuoti save asmeninėje veikloje?
Jei jūs praleidžiate daugiau nei 3 valandas per dieną prie telefono ar kompiuterio, jūs išnaudojate labai didelį kiekį energijos. O energija kuo toliau, tuo labiau reikalinga, ar ne? Norisi skirti energijos darbui, vaikams, antrajai pusei, draugams, buičiai, giminėms, hobiams ir t t.
Ar dažnai sutinkate žmones, kurie trykšta energija? Gyvendami tokiame technologijų pasaulyje, atrodo lyg ir turėtume. Na, nejaugi technologijos mums nepadeda būti energingiems ir turėti daugiau laiko? Pasirodo nepadeda.
Panagrinėkime, kiek ir kaip mes panaudojame informaciją, gaunamą iš šiuolaikinių technologijų.
Įsivaizduokite, kad ne tik maiste yra prastų ar kitaip sakant tuščių kalorijų. Tam tikra informacija taip pat yra tuščios kalorijos. Ilgas naudojimasis telefonu ar kompiuteriu priveda prie tam tikrų hormonų gamybos ir jų gali būti per daug, o kai kurie hormonai tiesiog gaminsis mažiau. Nuo hormonų disbalanso priklausys jūsų nuotaika ir emocinė būklė.
Naudojimasis telefonu ar kompiuteriu tampa įpročiu. Žmogus darosi priklausomas nuo informacijos vartojimo ir to nesuvokia. Kai jis prastos nuotaikos, jis griebiasi telefono arba kompiuterio ir vartoja pigias kalorijas informaciniu pavidalu.
Žmogus neįstengia išlikti vienas su savimi. Jam darosi įspūdis, jog jam neįdomu gyventi. Taip atsitinka dėl to, kad jis neranda kaip panaudoti savo psichinę energiją. Ir dažniausiai sutelkia savo dėmesį, o tai yra energiją, į ekraną. Ši energija mums skirta tam, kad pažintume pasaulį plačiąją to žodžio prasme.
Paimkime, kaip pavyzdį mažą vaiką. Jis laksto po namus ar kažkur prekybos centre kaip koks pusgalvis, nes jis nežino, kaip panaudoti psichinę energiją ir jis ją tiesiog ištaško visur, kur tik gali. Kai jis liečia daiktus, dairosi, vaikštinėja, kalbasi su savimi ar su kitais žmonėmis tai – normalus reiškinys. Jis tokiu būdu gali pažinti pasaulį, išmokti naujų dalykų ir sekantį kartą juos pritaikyti. Tokiu būdu jis suvokia, kas jam patinka ir žino, ką jis norėtu konkrečiai veikti. Net jei tai atsibos po 5 minučių. Bet, kai tik tėvai jam duoda telefoną, jis staiga nurimsta ir žiūri į ekraną bei tokiu būdu išnaudoja savo psichinę energiją. Būtent, kad vartotų pigią ir tuščią informaciją – „kalorijas“. Jo smegenų pilkosios ląstelės ir neuronai pradeda judėti lėčiau, komunikuoti prasčiau. Pažintis su pasauliu sparčiai lėtėja. Tėvams atrodo, kad vaikas ramus, kažko mokosi ir jam tai labai įdomu. Bet tai tik iliuzija. Dažnai tėvams patogi iliuzija, kad nereikėtų savo silpną psichinę energiją skirti vaikui, jam skiriant dėmesį, užsiimant su juo, žaidžiant, mokant jį naujų dalykų ir t t. Pas dažną suaugusį psichinė energija yra silpna, nes jis ją ištaško būtent vartodamas „tuščias kalorijas“ informacijos pavidalu. Žinoma, prie to prisideda ir prastas maistas, kuris nesuteikia pakankamai energijos, alkoholis, nesusikalbėjimas su šeimos nariais ir kiti niuansai, kurie taip pat labai svarbūs ir šiais laikais yra dažna problema.
Juk ankščiau suaugę žmonės mokėsi daug daugiau iš realių situacijų, iš bendravimo su žmonėmis ir po to jie dar ilgai „virškindavo“ informaciją bei ją panaudodavo kaip patirtį, prisimindami kas vyko, apie ką kalbėjo ir ką planavo daryti.
Jei aš paklausčiau jūsų, ką jūs žiūrėjote Instagram’e ar Facebook’e trečiadienį, jus nei vienas man neatsakysite. Bet jei aš paklausčiau, ką jūs tą dieną kalbėjote su tam tikru žmogumi, jūsų smegenys nesunkiai atkurs prisiminimą.
Kaip jūs manote, kodėl taip yra?
Todėl, kad minėta socialinių tinklų ar televizijos informacija jums nedavė jokios naudos, kad smegenys funkcionuotų efektyviai. Nors energijos jūs tam skyrėte, gal būt, net 2 ar 3 valandas, o gal ir daugiau, gal visa dieną? Tai tokia informacija, kuri privertė jūsų pilkąsias ląsteles judėti, bet jokio intelektualinio darbo smegenys neatlikinėjo. Tiesiog „scroll’inote“ Instagram’e ar Facebook’e. Jūs tiesiog deginote savo brangią energiją bei bukinate savo smegenis. O jei tai tęsiasi metus, du, tris? Ar net trisdešimt?
Jauni žmonės iššvaistydami psichinę energiją, su laiku pradeda sirgti vadinama depresija. Tačiau ji gali pasireikšti nebūtinai taip, kaip rodoma filmuose. Nebūtinai žmogus turi gulėti lovoje ar norėti numirti… tai depresijos forma, kuri jums suteikia iliuziją, kad jūs pavargote, nežinote, ko norite gyvenime, atrodo kad nerandate gyvenimo prasmės ir tikslo, negalite suvokti, kokia veikla galėtų būti mėgiama ir panašiai.
Pažįstamos mintys?
O jei dar ir mityba prasta?
O gal skysčius vartojate netinkamus arba vartojate jų per mažai?
O jei dar per mažas judėjimo kiekis? Jūs tampate pasyvūs, raumenynas silpnėja, automatiškai jūsų kūnas negamina dopamino, serotonino ir kitų laimės ir pasitenkinimo hormonų.
Nepamirškim fakto, kad nuo 26 metų vyro organizme gaminasi mažiau vyriško hormono testosterono. Nuo maždaug 28 metų, jis praranda 1% raumens masės kiekvienais metais. O jeigu jis mažai mankštinasi ir valgo bet ką? Jo kūnas keičiasi, raumenys silpnėja, jų mažėja, riebalų daugėja, sofa darosi geriausia draugė, lovoje taip pat produktyvumas mažesnis ir visa tai įtakoja ne tik rezultatus versle, bet ir santykių kokybę šeimoje.
Moterys taip pat darosi nelaimingesnės. Jos griebiasi prasto maisto, kava tampa draugas numeris 1, laisvalaikiu „sulenda“ į kompiuterį ar telefoną bei sėdi „laiminga“ pora ant sofos ir abu draugiškai „sulindę“ į socialinius tinklus. Ar tai jūsų vizija, kurią jūs turėjote prieš dešimt metų? Ar prieš dvidešimt metų?
O kas nutinka, jeigu su žmonėmis gyvai bendraujate per mažai ir neįjungiate smegenų darbo bei pilkųjų ląstelių, kurios tiesiog privalo judėti?
Aš įsivaizduoju, ką jūs dabar galvojate.
Bet juk reikia apie tai pagalvoti, ar ne?
O kažkam juk reikia apie tai priminti, ar ne?
O gal jūs manote kitaip? Gal jūs nepraleidžiate tiek laiko vartodami „tuščias informacijos kalorijas“?
Atkreipkite dėmesį, kiek valandų per savaitę skiriate telefonams ir kompiuteriams?
Gal paskaičiavę nebesakysite, kad neturite laiko pradėti užsiimti tam tikra mėgiama veikla, hobiu.
Linkiu jums sąmoningumo ir stiprios sveikatos!
Tomas Kravec
Invictus Way
