Knygos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai“ autoriai teigia, kad Viduramžiais pasaulyje praūžusi raganų medžioklės karštligė neaplenkė ir Lietuvos (tuo metu – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės). Kokie duomenys apie šį reiškinį išliko?
Ankstyviausia su kerėjimu susijusi byla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo 1563 metais įvykęs Kauno miestietės tardymas. Įdomus pastebėjimas: absoliuti dauguma raganavimo bylų aptinkama Žemaitijoje, o Rytų Lietuvos regionas nepaliko jokių apie tai bylojančių dokumentų. Užfiksuoti pavieniai atvejai: 1595 m. Šiluvos evangelikų reformatų kunigas Dovydas Dergvila savo klebonijoje tardė nelaisvą moterį Jadvygą Petrošaitę, kaltindamas ją kerais susargdinus žmoną. Per tardymą moteris apkaltino to paties miestelio kleboną, esą jis pats pamokęs kerėti – į varškę įdėti vorą, kad dvėstų gyvuliai.
Dar vienas pastebėjimas: Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII a. nukentėdavo tik kas penktas raganavimu kaltinamas asmuo. Šiuo atžvilgiu taikydami bausmes buvome švelnesni už daugumą Vakarų Europos valstybių. Jei palygintume kaimo ir miesto bylas, tai pamatytume, jog mažų gyvenviečių bylos sudaro didžiąją dalį visumos – net 81%.
Tokius skaičius galima paaiškinti tuo, jog miestiečiai mažiau laiko praleisdavo gamtoje ir neaugino gyvulių, todėl jų nebuvo galima apkaltinti gyvūnų ar derliaus apkerėjimu. Yra teigiama, jog Kaune užfiksuoti 9 kerėjimo atvejai, Vilniuje – tik 3.
Lietuviškų raganų galia
Kaip raganų susirinkimo vieta Lietuvoje dažniausiai minimas Šatrijos kalnas. Būtent ten kerėtojos susiburdavo Joninių naktį ir šūkaudavo, grodavo bei degindavo tokius laužus, kad net „visas Šatrijos kalno viršus žibėdavęs“. Tikėta, jog lietuviškos raganos gali susargdinti žmogų – atimti iš jo sveikatą.
Jos gali paskleisti marą, kai „raganų ponia“, ant ko nors supykusi, sušaukia visas raganas ir liepia iš kiekvieno stambaus ūkio šeimininko avinų iškirpti po pluoštą vilnų ir atnešti ant Šatrijos. Ten jos tas vilnas padega, ir į kurią pusę vėjas nuneš dūmus, ten žmones ar gyvulius ištiks maras.
Informacija iš knygos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai“
The post Ar Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tikrai egzistavo raganos? appeared first on Kauniečiams.
