Tikriausiai pasaulyje neatsirastų nė vieno žmogaus, kuris nėra ragavęs obuolių pyrago. Praktiškai kiekvienoje šalyje atrastume unikalų bei išskirtinį šio nuostabaus saldėsio receptą. Vienur jis vadinamas – apple pie, kitur Apfelkuchen ar яблучний пиріг, o dar kitur omenapiirakka. Tačiau visų šių skambių žodžių reikšmė viena ir ta pati – obuolių pyragas.
Obuolių pyragas primena namų jaukumą ir nerūpestingą vaikystę. Juk tikrai mamos ir močiutės rudenį sunokus obuoliams visus smaližius palepindavo kvapniu ir gardžiu obuolių pyragu, tiesa? Todėl visai nekeista, jei Jums beskaitant šį tekstą burnoje kaupiasi seilės, o mintyse jau naršote po virtuvės lentynas bei sandėliuką ieškodami ten pyragui tinkamų produktų. O, kad Jums nereikėtų dar ir pyrago receptų ieškoti, mes jais su Jumis pasidalinsime ir dar obuolių pyrago istorija papasakosime.
Ir kas gi ta obuolių pyrago tėvynė?
Ar žinojote, kad obuolių pyragas yra kilęs iš Anglijos. Būtent šioje šalyje tyrinėtojai surado seniausią pasaulyje, dar 1381 metais užrašytą šio kepinio receptą. Tačiau obuolių pyragas nuo senų laikų yra visoje Europoje mėgstamas saldėsis, ypač paplitęs tuose regionuose, kuriuose gausiai dera šie sultingi vaisiai.
Negana to, kartu su imigrantais iš Europos, šis kepinys atkeliavo ir į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia jis taip išpopuliarėjo, kad tapo tradiciniu amerikietišku desertu.
Obuolių pyragas šiandien ir anksčiau
Turbūt pastebėjote, kad šiandien kepami obuolių pyragai yra labai saldūs. Kavinėse dar dažnai pagardinami plakta grietinėle, karamelės ar šokolado sirupu, vaniliniais ledais. Anksčiau šis pyragas buvo kepamas visiškai be cukraus. Žinote kodėl? Ogi todėl, kad anuomet cukrus buvo itin retas ir brangus produktas. Saldumo pyragui suteikdavo pagrindinis ingredientas – obuoliai bei į tešlą įmaišyti džiovinti vaisiai ir uogos.
Kaip šiame pasaulyje yra daugybė šalių, taip ir obuolių pyrago variacijų yra labai daug. Skirtingose šalyse net ir jo receptai skiriasi. Pavyzdžiui Švedijoje, obuolių pyragui kepti naudojama iš miltų ir juodos duonos trupinių sudaryta tešla. Galima dar avižų dribsnius sumaišyti su sviestu bei cukrumi ir ant tokio pagrindo kloti obuolių griežinėlius. O kuris gi iš mūsų nėra girdėjęs apie Austrijoje gaminamą štrudelį – sluoksniuotoje tešloje kepamą, įvairiais prieskoniais (cinamonu, kardamonu, gvazdikėliais) pagardintą obuolių įdarą?
Prancūzijos šeimininkės dažniausiai kepa „atvirą” obuolių pyragą, kai obuolių riekelės išdėliojamos ant tešlos pagrindo. Skirtingai nei prancūzų, olandiškas ar vokiškas obuolių pyragas paprastai būna „uždaras“, t.y., tešla dengia obuolius iš visų pusių.
Taigi, kaip patys matote, obuolių pyrago variantų iš tiesų gausu. Jūs ir patys galite improvizuoti, savo pyragą paskanindami kardamonu, gvazdikėliais, vanile, smulkintais riešutais, medumi ar net šokolado gabaliukais. Jei gyvenate sveikai, šio pyrago receptų galima rasti ir be glitimo. Tad drąsiai eksperimentuokite ir atraskite savo mėgstamiausią skonį.
