Esame įpratę taupyti dideliems pirkiniams ar atostogoms egzotiškose šalyse. Tačiau finansų specialistė Gražina Jankauskienė pasakoja, kad santaupos labai dažnai išgelbėja sveikatą. Ji dalijasi tikromis istorijomis, kaip finansinis raštingumas padėjo akistatoje su sunkiomis ligomis.
Atsarga gėdos nedaro
„2018 metų lapkritį į mano konsultaciją atėjo pažįstama moteris. Vieniša trijų vaikų mama norėjo rasti būdą sutaupyti atžalų mokslams. Pasiūliau pagalvoti ir apie piniginę atsargą, jei kuris nors iš jų susirgtų. Kadangi moteris žinojo mano ligos istoriją ir košmarą, kurį išgyvenau susirgusi onkologine liga, ilgai nesvarstė. Sudarėme rūpestingai mamai planą ir atsisveikinome. Tikėjausi ją išvysti po metų ar vėliau, aptarti, kaip sekasi taupyti. Tačiau likimas susitikimą gerokai paspartino.
Balandį moters dukrai prasidėjo problemos su sveikata. Merginą vargino silpnumas, sutriko regėjimas, siaubingai pykino, galiausiai ji pradėjo alpti. Medikai ilgai ieškojo ligos, nes kraujo tyrimų rezultatai buvo tarsi iš vadovėlio. Padažnėjus alpimui, Kauno klinikose jai atlikta galvos kompiuterinė tomografija. Medikai aptiko auglį – tokį didelį, kad jis iš galvos smegenų per kaklą buvo peraugęs į stuburo smegenis. Toks auglys neoperuojamas. Net biopsijos paimti negalima, nes taip rizikuojama gyvybe. Merginai tebuvo 15 metų.
Po diagnozės, mama atvyko pas mane ir verkdama dėkojo. Jei ne mūsų kartu prieš pusmetį priimti protingi sprendimai, ji nebūtų galėjusi padėti atžalai ir aprūpinti kitų dviejų dukrų. Šeimai būtų buvę neįmanoma pragyventi, nes moteriai, pagrindiniam šeimos maitintojui, teko ilgam laikui išeiti nemokamų atostogų.“
Valstybės galimybės padėti sergantiems – ribotos
Gražina pasakoja, kad susirgusiai merginai radioterapiją bei chemoterapiją taikė kartu. Tai išsekino jos organizmą. Nors po gydymo auglys galvoje gerokai sumažėjo, ji nebegalėjo pati valgyti, kvėpuoti, tuštintis. Gydytojų prognozės taip pat nebuvo džiuginančios. Tačiau lapkričio pirmą įvyko stebuklas! „Mergaitė pajuto maisto, kuriuo tuo metu ją maitino seselė, skonį! Tai buvo ženklas, kad paauglės juslės atsigauna. Vėliau, padedant kineziterapeutams, pradėjo atsitraukti ir po gydymo sukaustęs paralyžius.
Tą šeimą pažinojau nuo seno, tad ligoniukę lankiau, kalbinau, masažavau. Kartą atsisėdusi šalia ir paėmusi jos ranką, pajutau, kaip į mano prisilietimą sureagavo merginos koja! O juk ji buvo paralyžiuota! Pasirodo, per dvi savaites kineziterapeutai padarė stebuklą. Tą akimirką, kaip ir įveikusi savo ligą, dar kartą supratau, kad viltis niekada nemiršta ir pasiduoti negalima.
Tačiau įsivaizduokite, nepaisant didžiulės naudos, tokiam sunkiam ligoniui valstybė skiria vos dešimt masažų per metus?!“
Ką daryti, kai medikai liepia ruoštis blogiausiam?
Finansų specialistė sako, kad tikrai linki visiems žmonėms būti sveikiems, tačiau liga ar mirtis ateina nelaukta, netikėta ir stipriai apkarpo kiekvienos šeimos biudžetą. Moteris sako, kad jos pačios ir žmonių, kuriuos konsultavo, susidūrimai su ligomis ir artimųjų netektimis priverčia perdėlioti gyvenimo prioritetus. Ji pasakoja, kad ir vėžiu susirgusios 15-metės mama nebūtų turėjusi net už ką palaidoti vaiką – „Laimei, mergaitė po truputį sveiksta. Tačiau buvo diena, kai gydytojai liepė ruoštis blogiausiam. Ir tą dieną ji man paskambino padėkoti – jei ne prieš pusmetį mamos priimti protingi sprendimai, laidotuvėms būtų tekę imti greitąjį kreditą. Tai skamba tikrai žiauriai, tačiau, ar daug kas turi atsidėję kelių tūkstančių sumą artimojo gydymui ar laidojimui?“ – retoriškai klausia Gražina.
Valstybinės ligoninės ugdo pacientų išradingumą
Kas mėnesį nuo darbo užmokesčio mokėdami itin didelius mokesčius tikimės, kad susirgus mūsų sveikata ir gerove pasirūpins valstybė. Tačiau pasak finansų specialistės, yra ne visai taip. Ji dalijasi savo patirtimi. „Prieš keletą metų, karštą birželį mane operavo vienoje Kauno ligoninėje. Tačiau visame skyriuje nebuvo veikiančio dušo, o tualete stigo net tualetinio popieriaus. Aš dar jauna, tad po operacijos pajėgiau nueiti iki vaistinės ir apsirūpinti higienos priemonėmis. Nes be jų ir be dušo vasaros metu tikrai ištverti sunku.
Tačiau šalia manęs palatoje gulėjo močiutė iš Alytaus. Nežinau, kiek jai buvo metų, tačiau moteris sunkiai pakildavo iš lovos. Negalėjo valingai šlapintis, todėl buvo apmauta sauskelnėmis. Norėdama padėti, aš ją prausiau mažoje palatos kriauklėje. Jos niekas nelankė. Senolė gulėjo ir meldė Dievo sveikatos sau ir man.
Ši patirtis dar kartą įrodė, kaip svarbu turėti nemažą sumą santaupų. Tuomet susirgę galime gydytis privačioje klinikoje ar toje pačioje valstybinėje įstaigoje bent įsigyti reikiamų priemonių, vaistų, susikurti sau kiek įmanoma daugiau komforto. Supratau, kaip svarbu apie tokias akimirkas pagalvoti tada, kai esi sveikas ir darbingas, kol dar gali susikurti finansinę atsargą“.
Taupymas padeda gyventi lengviau
Statistikos departamento duomenimis lietuvių taupymo rodikliai yra neigiami. Tai reiškia, kad mūsų tautiečiai išleidžia daugiau pinigų nei uždirba (statistika atlikta vertinant oficialias pajamas ir išlaidas). Valstybė skatina gyventojus taupyti. Tai įrodo faktas, kad yra numatytos piniginės lengvatos taupantiems savarankiškai. „Nepaisant to, kad ekonominė situacija taupymui dabar itin palanki, dauguma taupymo nelaiko prioritetu. Iki tos akimirkos, kuomet dėl sunkios ligos savo ir dukros išlaikymui turėjau 5 eurus per savaitę, nelaikiau ir aš.
Kai buvau sveika, man, kaip ir daugumai, atrodė, kad taupymas sukelia daug nepatogumų. Kad taupant reikia atsisakyti malonumų, pramogų ar net skanesnio kąsnio vakarienei. Tačiau taip tikrai nėra!
Žmonėms reikia mokytis kaupti ir išlaikyti savo turtą, tačiau dažnas neturi jokio finansinio bagažo. Kiekvienas turi rūpintis savo pinigais ir kurti ne tik šeimos, bet ir asmeninę finansinę laisvę. Kai kitiems papasakoju, kad sergant man nepadėjo net sutuoktinis, dauguma sako, jog jiems taip nebus. Padės, prižiūrės, išlaikys. Bet argi galime būti garantuoti? Todėl aš visuomet klausiu: O kas, jeigu… koks jūsų planas B? Ir dažniausiai stoja tyla. Statistika rodo, kad 70 proc. Šeimų išsiskiria dėl sudėtingos finansinės padėties.“
Noriu ar reikia?
„Didžiausia klaida – bandyti taupyti iš to kas liko. O ar dažnai lieka? Juk ne. Kai žmonės sako, jog taupo, nesvarbu – savo svajonėms, finansinėms krizėms, netikėtai ligai, visuomet pasiteirauju, kiek tūkstančių jau sutaupė? Ir, deja, tik keletas sugeba savarankiškai sukaupti nemenką sumą. Todėl taupymas turi būti laikomas būtinu finansiniu įsipareigojimu. Be to, taupymo „kojinėje“ nemato valstybė ir žmonės taip praranda finansinę paskatą iš valstybės biudžeto (ta suma gali siekti iki 300 eur kasmet).
Žmonės dažnai sako, kad nori taupyti, tačiau neturi iš ko. Ir pastebėjau, kad jiems taupyti labiausiai trukdo didelis vartotojiškumas! Vaikšto prekybos centre, pamato kažkas blizga, šviečia ar skaniai kvepia. Noriu! Ir net nesusimąsto, ar tikrai reikia? Tad konsultacijos metu aš padedu rasti būtų, kaip taupyti savęs neskriaudžiant“.
