Lietuva

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti signatarui Č. Juršėnui ir Ukrainos parlamento vadovui R. Stefančukui

0

Dalinkitės

Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija, įvertinusi gautus juridinių ir fizinių asmenų siūlymus, nusprendė teikti Seimui Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Česlovo Juršėno ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko Ruslano Stefančuko  kandidatūras Seimo apdovanojimui – Aleksandro Stulginskio žvaigždei – gauti.

Apdovanojimą, Komisijos teikimu, pagal specialų įstatymą, iki kiekvienų metų balandžio 15 d. skiria Seimas savo nutarimu.

„Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės – skyrimas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Česlovui Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui Ruslanui Stefančukui būtų nuoširdi pagarba ir padėka už šių iškilių žmonių didžiules pastangas ir nuopelnus. Nuoširdžiai tikiu, kad Ukraina iškovos laisvę, kaip 1990 m., paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, Lietuva visam pasauliui pranešė, kad eina demokratijos, parlamentarizmo ir valstybingumo stiprinimo keliu. Šis Seimo apdovanojimas tebūna mums visiems pagarbos ir atsakomybės už savo Tėvynę, kovos už laisvę ir demokratines vertybes simboliu“, – teigė Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininkas Antanas Vinkus.

Kaip rašoma parlamento pranešime spaudai, Česlovas Juršėnas dar iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo vedė laidas apie pasaulio politinius įvykius, kuriose esą pateikdavo drąsias ir tuomet neįprastas įžvalgas. 1990 m., eidamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato ir 1992 m. seniūno pavaduotojo pareigas, Č. Juršėnas tapo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru.

1992–2012 m. buvo Seimo narys, 1992–1996 m. ir 2008 m. vykdė Seimo Pirmininko pareigas, 2000–2004 m., 2004–2008 m. ir 2008–2012 m. buvo Seimo Pirmininko pavaduotojas. Eidamas šias pareigas, Č. Juršėnas  daug prisidėjo prie demokratijos, parlamentarizmo raidos ir valstybingumo stiprinimo Lietuvoje.

Seimo kanceliarijos išplatintoje panegirikoje taip pat pasakojama, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Seimo Pirmininkas Č. Juršėnas vedė Lietuvos parlamentą demokratijos keliu – rengė įstatymus, taip pat Seimo statutą, kuris nustatė demokratiško parlamento darbo taisykles.

„Č. Juršėnas, būdamas Seimo Pirmininku ir eidamas kitas pareigas Seime, visuomet atsižvelgdavo į mažumos teises, gerbdavo oponentus suteikdamas jiems galimybę pateikti savo nuomonę. Jaunai Lietuvos demokratijai tai buvo labai svarbu. Šias bendravimo taisykles Č. Juršėnas skleidė visoje Lietuvoje susitikdamas su žmonėmis ir su jais betarpiškai bendraudamas. Nepaisant to, kad oponentai ne visuomet būdavo geranoriški, Č. Juršėnas niekada neprarado tikėjimo tolerancija ir demokratija, buvo ir tebėra parlamentinės demokratijos šalininkas ir puoselėtojas.

Č. Juršėnas yra  knygų apie Seimo veiklą ir parlamentarizmą Lietuvoje redakcinių komisijų narys ir bendraautorius, visuomeniniais pagrindais vykdantis Seimo Pirmininko padėjėjo pareigas. Č. Juršėno nuopelnai, stiprinant demokratiją ir parlamentarizmą, buvo įvertinti Vytauto Didžiojo ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriaus apdovanojimu, Ukrainos Jaroslavo išmintingojo III klasės ordinu ir kitais Lietuvos bei užsienio valstybių apdovanojimais,” toliau vardijama nuopelnų sąraše.

Informacija, kurios nepateikia Seimo pranešėjai – Č. Juršėno karjeros vingiai sovietinės okupacijos metais:

1955 m. aukso medaliu baigė Ignalinos vidurinę mokyklą. 1955–1960 m. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. 1958–1960 m. žinybinio savaitraščio „Statyba“ korespondentas. 1960–1964 m. laikraščio „Tiesa“ darbuotojas. 1964–1971 m. LSSR MT Televizijos ir radijo komiteto darbuotojas, tarptautinis apžvalgininkas, nuo 1968 m. televizijos informacijos redakcijos vyr. redaktorius.

1973 m. baigė Leningrado aukštąją partinę mokyklą. 1973–1975 m. LKP CK instruktorius. 1975–1978 m. LTSR MT Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1978–1983 m. laikraščio „Vakarinės naujienos“ vyriausiasis redaktorius. 1983–1988 m. LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus spaudos, televizijos ir radijo sektoriaus vedėjas, nuo 1982 m. dar ir LTSR žurnalistų sąjungos valdybos sekretorius. 1988 m. Televizijos ir radijo komiteto kolegijos narys, politikos apžvalgininkas. 1988–1989 m. TV laidos „Atgimimo banga“ vedėjas. 1989–1990 m. vyriausybės informacijos atstovas, pirmasis persitvarkančios Lietuvos valdžios spaudos atstovas. (wikipedija.lt)

Ruslanas Stefančukas, eidamas Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko pareigas, kartu su visa ukrainiečių tauta gina laisvę ir demokratines vertybes, yra vienas iš svarbiausių Ukrainos Prezidento Volodimiro Zelenskio bendražygių.

Ukrainos parlamento Pirmininkas R. Stefančukas yra vienas iš valstybės lyderių, stojęs kovos už Ukrainos laisvę priešakyje, savo asmenine lyderyste, drąsa ir pavyzdžiu įkvepiantis ukrainiečius priešintis Rusijos agresijai. Jis telkia demokratinio pasaulio parlamentinę bendruomenę už savo tėvynės laisvę.

R. Stefančukas 2022 m. ne kartą kreipėsi į demokratinių šalių parlamentus, taip pat Europos Parlameną, NATO Parlamentinę Asamblėją, ragindamas suteikti Ukrainai šalies kandidatės į Europos Sąjungą statusą, stiprinti karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai. R. Stefančukas tarptautinėje bendruomenėje vertinamas kaip tvirtas Ukrainos euroatlantinės integracijos šalininkas ir advokatas, taip pat jis yra vienas iš pagrindinių būtinų Ukrainai reformų ir teisėkūros iniciatyvų autorių ir varomųjų jėgų.

2022 m. gruodžio 6 d. Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas R. Stefančukas lankėsi  Seime ir ryžtingai teigė: „Mes laimėsime ir pasieksime visus savo tikslus, nes iš kartos į kartą mes mokame kovoti ir mokame dirbti, nes kiekvienas ukrainietis rodo išskirtinį didvyriškumą, nes turime ištikimų draugų. Lietuva tarp jų užima ypatingą vietą“. Šiandien R. Stefančukas kartu su kitais Ukrainos vadovais ir kovojančiais tautiečiais gina laisvąjį pasaulį ir žmogiškąsias vertybes, veda ukrainiečius į pergalę ir europinę ateitį.

Aukščiausiu Seimo apdovanojimu – Aleksandro Stulginskio žvaigžde – siekiama įvertinti Lietuvos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų laimėjimus ir indėlį, puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas.

Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė – įteikiamas gegužės 15 d. – Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną arba artimiausio Seimo posėdžio metu.

Parengta pagal lrs.lt informaciją

Socdemai skelbia, kad rūpinasi, kur dingo vaikų garantijos?

Previous article

Lietuvai perduotas užsienyje slapstęsis kaltinamasis

Next article

Jums gali patikti

Dagiau iš temos: Lietuva