Ši didelio mokslininkų susidomėjimo sulaukusi fosilija buvo rasta archeologinių kasinėjimų vietoje Guidžou provincijoje, Pietų Kinijoje. Harvardo universiteto tyrėjai mano, kad šis embrionas priklauso gyviui, lotyniškai vadinamam Caveasphaera. Vis dar nėra patvirtinta, ar fosilija yra gyvūnas ar tiesiog bakterijų kamuolys.
Smilteles primenanti fosilija, galimai yra ankstyvosios stadijos gyvūno embrionas. Ji po mikroskopu atrodo kaip šimtai tūkstančių kartu susijungusių ląstelių. Fosilijos buvo rastos archeologinių kasinėjimų vietoje, vadinamoje Doushantuo formacija, Guizhou provincijoje, pietų Kinijoje. Vis dar nėra galutinai aišku: ar tai gyvūnas, ar tik bakterijų kamuolys.
Radinys, sukėlęs dar daugiau klausimų
Harvardo universiteto tyrėjai mano, kad embrionas priklauso gyviui, pavadinimu Caveasphaera. Tai primityvus daugialąstis organizmas, mokslininkams panašiausias į koralo ar jūrų žvaigždės embrioną. Jis gyveno Kinijoje prieš 609 milijonus metų.
Jei tai tiesa, tai suteiktų mokslininkams galimybę atskleisti trūkstamą informaciją apie mūsų pačių evoliucijos istoriją, gyvūnų kilmę bei padėtų suprasti, kaip rūšys išsivystė tokios genetiškai skirtingos.
Andrju Knolis iš Harvardo universiteto dienraščiui „The New York Times“ teigė, kad ląstelių kamuoliai yra „anksčiau tikrai nematyti elementai“, pridurdamas, kad „tai gali būti gyvūnai“. Kadangi ankstyvosios stadijos fosilijas yra sunku atskirti net nuo visiškai suaugusių gyvūnų, nedidelis ląstelių kamuolių dydis labai apsunkina jų klasifikaciją.
Mokslininkams vis dar trūksta svarių įrodymų
Pietų Kalifornijos universiteto paleontologas Davidas Bottjer teigė amerikiečių dienraščiui: „Mes neturime pakankamai įrodymų. Į klausimą „Ar tai gyvūnai?“, mes vis dar galime atsakyti tik taip: „Taip, galbūt, o gal ir ne.“
Šiandien visi gyvūnai išsivysto iš apvaisintų kiaušinėlių. Šie dauginasi iki tol, kol suformuoja daugialąstį kūną.
Paleontologai neturi daug informacijos apie gyvūnų vystymąsi iki „Kambro sprogimo“, įvykusio prieš 542 milijonus metų. Mokslininkus ypač domina duomenys, kaip gyvūnų kūnai iki to laikotarpio evoliucionavo bei kaip šie tapo daugialąsteliniais, taip išsiskirdami į skirtingas rūšis.
Trūkstama evoliucijos grandis
Tačiau prieš maždaug 580 milijonų metų susidariusių atsitiktinių ląstelių „diskų“ DNR leidžia daryti prielaidą, kad gyvūnams išsivystyti padėjo nuo pat gyvūnų egzistavimo pradžios iš kartos į kartą vykusios genų mutacijos.
Gyvūnams artimiausi, ne gyvūnų karalystei priklausantys giminaičiai yra iš vienos ląstelės sudaryti pirmuonys. Pastarieji dažniausiai yra randami vandenyje ir nepaisant jų susitelkimo didelėmis kolonijomis, neturi išvystę „kūno“.
Šis atradimas gali padėti mokslininkams suprasti, kada ir kaip ląstelės dauginosi iki taško, kuriame jos tapo kūnu.
750 milijonų metų senumo protėviai
Tyrėjai teigia, kad visų gyvų gyvūnų, tiek jūsų, tiek jūsų šuns, protėviai gyveno maždaug prieš 750 milijonų metų, likus dar daug milijonų metų iki žymiojo „Kambro sprogimo“.
Fosilija buvo pašalinta iš jos kalkakmedžio, kuris ištirpo silpnoje rūgštyje.
Šį faktą atskleidė ląstelių spiečius, kuris Harvardo universiteto mokslininkų teigimu, turi stulbinamų panašumų į lotynų kalba Caveasphaera vadinamą gyvūną jo ankstyvosiomis vystymosi stadijomis. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad darant fosilijos nanotomografiją rentgeno spinduliais šis mistinis gyvis suformuoja apvalkalą primenančią struktūrą.
dailymail.co.uk informacija
