Vytauto Didžiojo universitetas aukcione parduoda buvusius „Pažangos“ bendrovės rūmus. Tai – vienas iš unikalių modernistinės Kauno tarpukario architektūros objektų, kuriems 2015 m. buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Paaiškėjo, kad universitetas šį unikalų pastatą praktiškai pasmerkė myriop.
Tikina, kad pastato būklei konservavimas nepakenkė
Šiemet visiškai susijungus Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetams, liko nereikalingo turto, kurį Vytauto Didžiojo universitetas parduoda aukcione. Aukciono sąraše – 21 objektas, o didžiąją dalį sudaro buvusio Aleksandro Stulginskio universiteto pastatai. Tikimasi už parduotus objektus gauti bent penkis milijonus eurų. Universitetas žada didžiąją dalį lėšų investuoti į studentų bendrabučių atnaujinimą, taip pat skirti lėšų laboratorijų įrangai.
Aukcione atsidūrė ir vadinamieji „Pažangos“ rūmai. Tai – vienas iš tarpukario modernizmo pastatų Kaune, kuriems 2015 m. buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Architekto Felikso Vizbaro suprojektuoti ir 1934 m. pastatytuose rūmuose sovietmečiu buvo įsikūrusios įvairios mokslinių tyrimų organizacijos. O 1989 m. rūmai atiteko atsikūrusiam Vytauto Didžiojo universitetui.
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius Juozas Augutis sako, kad rūmai nėra pritaikyti studijoms ar mokslui, o investicijų pastato rekonstrukcijai nepavyko pritraukti.
„Nereikia galvoti, kad universitetas – cinikų susibūrimas ir mums neskauda šį pastatą perduoti. Problema ta, kad pastatas nepritaikytas nei studijų, nei mokslo reikmėms. Pritaikyti ir neįmanoma, kad jis tiktų šiuolaikinėms reikmėms. Mes penkerius metus ieškojome partnerių, bendravome su savivaldybe, verslininkais, ieškojome projekto, kuris bent iš dalies leistų šiam pastatui išsilaikyti. Deja, kai pažiūrima, kiek reikėtų investuoti į rekonstrukciją (tai labai senas pastatas, kultūros paveldas, nėra paprasta atvažiuoti, nugriauti ir kažką pastatyti, reikia dirbti labai atsakingai), tai pakyla ir kaina“, – sako J. Augutis.
Vytauto Didžiojo universitetui priklausantys „Pažangos“ rūmai turėjo būti saugomi pagal paveldosauginius reikalavimus. Tačiau paklaustas, ar pastatas per tą laikotarpį, kol buvo ieškoma investicijų, buvo bent jau šildomas, rektorius J. Augutis tikino, kad pastatas buvo užkonservuotas pagal visas taisykles, pastato būklė prasta ne dėl nepriežiūros, o dėl amžiaus, o specialistai esą patarė pastato visai nešildyti.
„Prieš keletą metų užkonservavome pastatą pagal visas taisykles. Jo būklė bloga ne dėl konservavimo, o dėl amžiaus, laiko. Pastate nebuvo darytas joks didelis remontas, o jei buvo – labai seniai. Negalėjome šildyti tuščio pastato, nes susidurtume su valstybės kontrole. Konservavimas, ta žemesnė temperatūra, tikrai nėra toks didelis blogis pastatui, kaip galima pagalvoti. Specialistai patarė, kad geriau jį užkonservuoti ir dalinai nešildyti“, – aiškina J. Augutis.
Tarėsi ne su paveldosaugininkais, o su statybininkais
Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius apie tai, kad paveldosauginis pastatas nebuvo šildomas dvejus metus, net nežinojo. „Kad objektas šiuo metu mažai naudojamas, mums buvo žinoma, bet dėl šildymo – dabar išgirdome tai pirmą kartą“, – sako Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas.
Pasitikslinus, kokie specialistai rekomendavo nešildyti užkonservuoto pastato, Vytauto Didžiojo universiteto ryšių su žiniasklaida atstovai paaiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas taupymo sumetimais – finansinė šildymo našta universitetui buvo per sunki.
Perklausus Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus J. Augučio, kodėl nesutampa universiteto teikiama informacija, ir su kokiais specialistais buvo konsultuojamasi dėl pastato nešildymo, šis atsako: „Seniai esu klausinėjęs – ne paveldosaugininkų, o statybininkų, ir man buvo pateikta nuomonė, kad geriau laikyti pastatą vėsiai. Matyt, yra kelios nuomonės. Kita vertus, mes esame valstybinė įmonė ir lėšos, kurias turime, surinktos iš studentų ir valstybės. Neturime prabangos šildyti tuščią pastatą.“
J. Augutis. lrt.lt nuotrauka
Kodėl nebuvo tartasi su paveldosaugininkais? Anot J. Augučio, kadangi pastatas nenukentėjęs, nebuvo reikalo susitikti su būtent šiais specialistais: „Nėra nei ženklų, nei pavojų, kad reikėtų susitikti su paveldosaugininkais. Be to, jie patys turi kontrolės patikros programas, ir jokių priekaištų nesu nei matęs, nei girdėjęs. Nežinau, iš kur čia kylantis konfliktas.“
Taigi, modernistinės Kauno tarpukario architektūros objektas galimai nebuvo tinkamai saugomas, o universitetas nematė pagrindo derinti veiksmų su paveldo specialistais.
Paskutinį kartą patikrinimas „Pažangos“ rūmuose buvo atliktas prieš trejus metus. Pasak Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiojo specialisto A. Liako, pagal dabar galiojančią tvarką į registrą įtraukti kultūros paveldo objektai turi būti peržiūrimi ne mažiau nei kartą per ketverius metus. Jis atkreipia dėmesį, kad nešildymas gali pridaryti žalos pastato būklei.
„Tiesiog atsiranda įvairių grėsmių, pavyzdžiui, nenaudojamoms inžinerinėms sistemoms užšalus, gali kilti avarijos, kaip nutiko su Kauno centrinio pašto rūmais. Gali pradėti veistis pelėsiai, kuriuos sunku išnaikinti. Tai grėsmės, kurios tikrai blogina kultūros paveldo objekto būklę. Pažiūrėjus į išorę, matosi, kad pastato fasadą tikrai reikia dažyti, o apie vidų kalbėti sunku“, – pasakoja A. Liakas.
Ar „Pažangos“ rūmams padaryta žala, paveldosaugininkai žada įvertinti iki šių metų pabaigos.
„Prieš parduodant kultūros paveldo objektą, yra parengiamas jo apžiūros aktas. Jis patikrinamas, detaliai fotografuojamas ir tik tada gali būti perduodamas kitam valdytojui. Jei bus nustatyta, kad nėra vykdomos kultūros paveldo objekto valdytojo pareigos prižiūrėti objektą, rūmų valdytojo laukia administracinė atsakomybė. Pirmiausia teiksime reikalavimą vykdyto kultūros paveldo objekto valdytojo pareigas, o jei į tai nebus atsižvelgta, bus skirta bauda. Jei reikės nustatinėti žalą, tam bus atskirai sudaroma komisija“, – sako A. Liakas.
lrt.lt informacija
