Seime surengtoje spaudos konferencijoje socialdemokratai Juozas Olekas ir Laurynas Šedvydis reiškė įsitikinimą, kad Nacionalinio stadiono statybos yra strateginės reikšmės nacionalinis projektas.
Tomas Čyvas
Socialdemokratų pozicija
Seimo vicepirmininkas J. Olekas mano, kad prie Nacionalinio stadiono projekto turi prisidėti ir valstybė. Anot parlamentaro, centrinė valdžia neturėtų nusisukti nuo Nacionalinio stadiono statybos projekto – kelis dešimtmečius stringantis projektas yra visos Lietuvos interesas ir valstybė turėtų prisidėti jį realizuojant.
„Nacionalinis stadionas yra nacionalinis. Jį turi statyti ne tik miestas, bet turi prisidėti ir valstybė“, – įsitikinęs J. Olekas.
Anot politiko, Lietuva dar turi šansų gauti ir Europos Sąjungos paramą šiam projektui. „Pasisakau už stadiono statybą.
Gyvenimas juda į priekį ir mums reikia turėti tikrą nacionalinę erdvę sportui, futbolui. Mums reikia tokios vietos, kur galėtume rengti masinius sporto ir kultūros renginius“, – komentuoja J. Olekas.
„Tai yra būtinybė, kadangi mažieji mūsų stadionai niekada neprilygs ir nepakeis nacionalinio projekto“, – mano parlamentaras.
Pasak J. Oleko, „reikia įsipareigoti, kad peržiūrint kitų metų biudžetą, kalbėsime su Vyriausybe, su ministerija“, kad „paklodė nebūtų tampoma nuo vieno projekto prie kito“.
„Galime turėti pabaigtą stadioną, bekylantį kitą ir visoje Lietuvoje plėtojamą infrastruktūrą, kurioje jaunimas galėtų sportuoti.
Turime pritraukti kiek įmanoma ir europinių, ir savivaldybių, ir sporto federacijų lėšų, ir nacionalinio biudžeto lėšų, kad galėtume pasakyti: padėjome pagrindą stipraus jaunimo ugdymui“, – ragina J. Olekas.
Pasak socialdemokrato, paprastai, kai į valdžią ateina kairiosios politinės jėgos, „statybos pajuda“.
Antrindamas J. Olekui, Seimo narys socialdemokratas L. Šedvydis sako, kad „geriausias stadionas yra tas, kuris stovi, t. y. pastatytas stadionas“. „Jeigu dabar pradėsime tampyti antklodę, supriešinsime projektus, gali būti, kad nebus pastatyta nei viena, nei kita.
O reikia visko: ir uždarų maniežų, kur vaikai galėtų treniruotis ištisus metus, ir stadiono. Labai svarbu ir sporto klubai, jų stabilumas, jų piramidės kūrimas, kad vaikas turėtų kur eiti žaisti“, – pažymi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos narys L. Šedvydis.
Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas yra sakęs, kad dėl Nacionalinio stadiono statybų bus sprendžiama tik sulaukus Europos Komisijos išvados.
Visą planuojamą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Artūro Zuoko replika
Opozicinis parlamentaras Artūras Zuokas, kitados pats, būdamas Vilniaus meru, baudėsi pastatyti stadioną, turi savo nuostatą. Primintina, kad jis dėl susidariusios padėties kaltina sostinės dabartinės merijos politiką.
Toliau A. Zuoko pranešimas netaisytas:
„Seimo Audito komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) su prašymu pateikti vertinimą, ar Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMS) ministerija tinkamai atlieka koncesijos sutarties kontrolę ir realiai kontroliuoja viešųjų finansų panaudojimą tiek dabar, tiek ir ateityje.
Savo kreipimesi Audito komitetas atkreipia dėmesį į esminį aspektą – Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaujama mero Valdo Benkunsko, oficialiai yra patvirtinusi Audito komitetui, kad šiuo metu galiojanti koncesijos sutartis – tai 2021 m. spalio 8 d. pasirašytas dokumentas, kuris iki šiol nėra teisiškai pakeistas ar papildytas.
Todėl ji turi būti vykdoma ir koncesininkas turi vykdyti statybos darbus pagal sutartyje numatytus grafikus bei teikti ataskaitas Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
„Audito komitetui ypač svarbu gauti aiškų atsakymą, ar koncesijos sutartis vykdoma laikantis teisinių ir finansinių įsipareigojimų. Nors sutartis galioja, bet niekas nemato jokių darbų. Meras V. Benkunskas klaidina Seimą ir visuomenę, sakydamas, kad jei Vyriausybė atšauks finansavimą, atsiras prievolė mokėti kompensacijas koncesininkui. Deja, mūsų atlikta analizė rodo, kad koncesijos sutartis nevykdoma ir žalą patiria tik Vilniaus miestas bei valstybė. Todėl ir kreipiamės į VPT ir ŠMS ministeriją, reikalaudami oficialaus atsakymo“, – sako komiteto narys Artūras Zuokas.
Paklausime VPT komitetas prašo atsakyti į konkrečius klausimus: ar koncesininkas pateikė privalomas sutarties užtikrinimo garantijas, ar laikosi darbų vykdymo grafikų, ar Vilniaus miesto savivaldybė bei ŠMS ministerija užtikrina efektyvią kontrolę. Taip pat prašoma pateikti išvadą, ar šiuo metu egzistuoja teisiniai ir faktiniai pagrindai nutraukti koncesijos sutartį pagal joje numatytas sąlygas, susijusias su darbų sustabdymu, esminiais pažeidimais ar garantijų nevykdymu.
Svarbu paminėti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi pareigos prisiimti stadiono statybų finansavimo rizikos ar garantuoti privačiam subjektui visų investicijų grąžos. Ši aplinkybė kelia papildomų klausimų dėl šiuo metu viešai teikiamų argumentų, kad projekto nutraukimas esą neišvengiamai reikštų dideles viešąsias išlaidas.
Seimo Audito komitetas taip pat užklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ar jai priimtinas Neformalaus ugdymo centro projekto keitimas į profesionalią dar vieną krepšinio areną Vilniaus mieste. Vilniuje jau veikia ne viena krepšinio arena, o valstybės parama koncesijos konkurso metu buvo skirta didinti vaikų ir jaunimo užimtumą, o ne dar vienam komerciniam objektui, kurį Europos Komisija vertina kaip galimą neleistiną valstybės paramą verslui. Komitetas prašo ŠMS ministeriją pateikti socialinį -ekonominį vertinimą bei motyvus, kodėl Vilniui nereikia Neformalaus ugdymo centro.
Audito komitetas tikisi sulaukti išsamios Viešųjų pirkimų tarnybos išvados per 20 darbo dienų.”
