Vilnius. Portalo statybunaujienos.lt nuotr.
„Viena pagrindinių tokio būsto rinkos aktyvumo priežasčių yra daugiausiai per nepriklausomybės istoriją gyventojais oficialiai pasipildęs Vilnius. Statistika rodo, kad per 2019 metus Vilniuje gyventojų oficialiai padaugėjo 10.000 – tiek pat, kiek per 2015-2018 metų periodą. Įtakos turėjo ir nuosaikus – apie 6-7 proc. – butų kainų augimas bei ženkliai sparčiau nei būsto kainos augantys atlyginimai ir įperkamumas. 2019 m. III ketvirčio pabaigoje, lyginant su 2018 metų pabaiga, atlyginimų „į rankas“ augimas sostinėje siekė 11,2 proc. Didelė butų pasiūla taip pat lėmė pirkėjų aktyvumą“, – pranešime cituojamas Robertas Žulpa, NT plėtros bendrovės „GALIO GROUP“ (NT plėtros bendrovė „M.M.M projektai“ pakeitė pavadinimą bei prekės ženklą ir tapo „GALIO GROUP“) atstovas.
Iš 5540 pernai parduotų naujų butų, apie 40% arba 2200 butų buvo parduota pačiuose naujausiuose, t. y. 2019 metais pasirodžiusiuose projektuose.
„Tai geriausias rezultatas nuo 2012 metų. Bet tuo metu NT rinka stojosi ant kojų po krizės ir apie pusę pasiūlos sudarė projektai, statyti prieš ar per krizę. Tokie butai nebeatitiko pokrizinių pirkėjų poreikių, todėl žmonės ryždavosi pirkti naujausiuose projektuose iš brėžinių – nepradėtuose statyti arba statomuose daugiabučiuose. Dabar nuotaika rinkoje visai kitokia. Pirkėjai nori būti pirmi naujausiuose projektuose, kad turėtų didžiausią patraukliausių butų pasirinkimą. Butai iš brėžinių perkami/rezervuojami drąsiai, kartais net projektui dar neturint statybų leidimo, ir tai rodo labai pozityvius pirkėjų lūkesčius“, – pasakoja R. Žulpa.
Ką rinkosi butų pirkėjai ir ar pataikė plėtotojai?
Jeigu reikėtų apibūdinti patį perkamiausią butą Vilniuje praėjusiais metais, ekonominės klasės segmente jis būtų toks – 2 kambarių, 47 kv. m ploto butas Pašilaičiuose, kainuojantis apie 65 tūkst. eurų.
„Vidutinės klasės segmente tai būtų 2 kambarių, 50 kv. m ploto butas Šnipiškėse už 90 tūkst. eurų. O prestižinių butų segmente populiariausiu galima įvardinti 2 kambarių, 53 kv. m ploto butą už maždaug 147 tūkst. eurų kainą Žirmūnų dalyje tarp Žirmūnų tilto ir Rinktinės gatvės“, – praėjusių metų paklausą apibūdina R. Žulpa.
Žvelgiant bendriau, daugiausiai naujų butų pernai buvo nupirkta Šnipiškėse, Pašilaičiuose ir Pilaitėje – daugiau nei NT plėtotojai pasiūlė naujuose projektuose. Paklausa ryškiau viršijo naują pasiūlą Pašilaičiuose (virš 300 butų) bei Pilaitėje (virš 200 butų).
Vertinant pagal klases, pirkėjai daugiausiai įsigijo ekonominės klasės butų – jie sudarė 45 proc. visų pardavimų. Trečdalis parduotų butų buvo vidutinės klasės, o prestižinės – penktadalis.
Jeigu su nauja ekonominės klasės butų pasiūla NT plėtotojai „pataikė“, tai vidutinės klasės butų paklausos nepavijo. Vidutinės klasės butų pardavimai ženkliai – 500 butų – viršijo naujai atsiradusią pasiūlą. Beje, šios klasės butų likutis – neparduoti butai, yra pats mažiausias sostinėje. Panašu, kad formuojasi vidutinės klasės pasiūlos trūkumas. Jeigu pirkėjų aktyvumas išliks tokiame pačiame lygyje, o NT plėtotojai nesukurs naujos pasiūlos, gali susiformuoti prielaidos spartesniam šio segmento butų kainų augimui, prognozuoja specialistai.
Prestižinės klasės butų segmente situacija priešinga – pirkėjai jų įsigijo apie 300 vienetų mažiau, nei per 2019 metus jų pasiūlė NT plėtotojai.
Visose butų klasėse, pernai populiariausi buvo 2 kambarių, 40-50 kv. m ploto butai ir plėtotojai jų pasiūlė daugiausiai. Pagal suminę butų kainą, ekonominės klasės butų daugiausiai nupirkta 60-70 tūkst. eurų kainų ribose. Vidutinės klasės segmente populiariausi buvo 80-120 tūkst. eurų kainuojantys butai, o prestižinės klasės – 120-200 tūkst. eurų.
„Žvelgiant į bendrą pasiūlą, plėtotojai daugiausiai pasiūlė butų, kurių suminė kaina – 60-100 tūkst. eurų. Tokie butai sudarė beveik pusę visų pardavimų. Apibendrinant – pernai nebuvo didelių „žirklių“ tarp plėtotojų kainų lūkesčių ir to, už kiek butus pirko pirkėjai. Šia prasme rinka buvo subalansuota, tačiau žvelgiant į ateitį, toliau augančios statybų sąnaudos, sklypų statyboms trūkumas ir pervertintos jų kainos gali turėti įtakos disbalansų atsiradimui ir besiplečiančioms kainų „žirklėms“ tarp paklausos bei pasiūlos“, – cituojamas R. Žulpa.
statybunaujienos.lt informacija
