Lietuvoje, pirmojoje iš trijų Baltijos šalių pradėjusioje tiesti europinės vėžės „Rail Baltica“ liniją, didinamos statybos apimtys: šiemet planuojama pasirašyti sutartis dėl naujų geležinkelio sankasos ruožų ir darbus vykdyti maždaug 70 km ilgio atkarpoje. Kiekvieną 2024 m. mėnesį intensyvėjo statybų darbai, kurie jau matomi. Kitąmet sankasos darbų įrengimas turėtų plėstis dar 49 kilometrų atkarpa Panevėžio link.
„Projektas yra kompleksiškas ir unikalus tiek Lietuvoje, tiek Baltijos regione. Strateginė integracija į Europos geležinkelių tinklą netiesiogiai skatins Baltijos regiono BVP augimą 0,5–0,7 procentinio punkto per metus. Skaičiuojama, kad iki 2046 m. „Rail Baltica“ kasmet naudosis 51,7 mln. keleivių, bus pervežta 10,9 mln. tonų krovinių“, – teigė LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Šiuo metu statybų darbai vyksta dvejose ruožo atkarpose Latvijos sienos link – 10 km atkarpoje Šveicarija–Žeimiai ir 17,7 km atkarpoje Žeimiai–Šėta. Kitąmet statybų frontas Lietuvoje išsiplės daugiau nei 110 km ilgio atkarpoje.
Spartinti statybų tempą padeda pasikeitęs projekto valdymo modelis, anksčiau buvęs centralizuotas – sutelktas koordinuojančios įmonės „RB Rail AS“ rankose. Šiemet Baltijos šalys sutarė dėl kiekvienai valstybei autonomiško valdymo, dėl to sprendimų priėmimo, įgyvendinimo ir valdymo procesai greitėja. Planuojama, kad pilnas „Rail Baltica“ darbų perėmimas įvyks iki šių metų pabaigos.
„Vienas iš sprendimų siekiant spartinti darbus – atnaujintas projekto valdymo modelis, dėl ko galėsime dirbti greičiau ir sklandžiau. Nepaisant iššūkių, priimami sprendimai padeda siekti bendro Baltijos šalių ir ES tikslo. Mūsų tikslas išlieka nepakitęs – užbaigti projektą 2030 metais“, – kalbėjo E. Lazauskas.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad „Rail Baltica“ pagrindinės linijos tiesimo darbai pradėti ir Latvijoje. Tuo metu Šiaurės ir Baltijos jūrų transporto tinklo TEN-T koridoriaus, kurio svarbi dalis yra „Rail Baltica“, Europos koordinatorė Catherine Trautmann pabrėžė strateginę „Rail Baltica“ projekto reikšmę Europos saugumui ir atkreipė dėmesį į NATO atstovų poziciją, kad projektas turi būti užbaigtas laiku, o finansavimas jam „gali būti ir turi būti rastas“.
Tarptautinio projekto įgyvendinimas turės įtakos ne tik Baltijos šalių gyventojams, kelionių saugumui, bet ir valstybių ekonomikoms bei nacionaliniam saugumui, įskaitant karinio mobilumo optimizavimą. Pavyzdžiui, ginkluotų konfliktų atveju „Rail Baltica“ per vieną dieną iš Baltijos šalių sostinių į Lenkiją galėtų evakuoti iki 143 tūkst. gyventojų.
„RB Rail AS“ operacijų vadovo, valdybos nario Mariaus Narmonto teigimu, ir Latvijoje prasidėjusios aktyvios statybos – svarbus etapas, rodantis projekto pažangą.
„Šiemet pamatysime daugiau nei 150 km tiesiamos pagrindinės „Rail Baltica“ linijos visose Baltijos šalyse. Nors dar reikia pasiekti užsibrėžtų tikslų ir įveikti daug iššūkių, būsimų etapų sėkmė priklausys nuo projekto partnerių ir rangovų bendradarbiavimo, taip pat – kruopštaus programos planavimo, stebėjimo ir vykdymo“, – sakė M. Narmontas.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
LTG.lt informacija ir nuotr.
The post „Lietuvos geležinkeliai“ vėl giriasi laimėjimais appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
