Parlamentas priėmė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis sutarta didinti karių atlyginimus ir išmokas bei gerinti karių gerovę ir tarnybos sąlygas.
Tomas Čyvas
„Mes norime pritraukti daugiau karių, išlaikyti patyrusius karius ir norime vienetų sukomplektavimo ir parengto kariuomenės personalo rezervo didinimo“, – anksčiau yra sakiusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Vienas iš pagrindinių priimtų sprendimų – didinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientus 7 proc. Taip pat nuspręsta didinti karių priedo už ypatingą pareigų specifiką dydžius, už specialiąsias operacijas ir karinį rengimąsi joms – priedo koeficientas didės nuo 0,37 iki 0,57 bazinio dydžio.
Priedus, kurie mokami už dalyvavimą lauko pratybose, nutarta padidinti nuo 0,37 iki 0,8 bazinio dydžio. D. Šakalienė tvirtino, kad šioms užduotims atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės.
Įstatyme bus įtvirtinti priedai kariams už tiesioginį Lietuvos oro erdvės stebėjimą, ginkluotės valdymą bei kontroliavimą kovinio budėjimo metu. Už tai bus skiriami 0,11–0,21 bazinio dydžio priedai. Priedai taip pat bus skiriami už tarnybinių užduočių vykdymą ilgą laiką kitoje tarnybos vietoje Lietuvos teritorijoje, už budėjimą taikos meto užduočių vykdymo pajėgose. Už tai nuspręsta skirti 0,11 bazinio dydžio priedą.
Priimtomis pataisomis keičiamos studijų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje finansavimo nuostatos. Jomis sudaryta galimybė kariūnams, kurie iki studijų akademijoje, yra baigę valstybės finansuojamas studijas, studijas akademijoje apmokėti iš KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų. „Tokiu būdu tikrai gautume dar papildomai patyrusių žmonių, kurie, baigę kitas valstybei, kariuomenei labai naudingas studijas, dar ir Karo akademijoje baigtų studijas“, – yra sakiusi D. Šakalienė.
Įstatymo pakeitimais taip pat nutarta, kad krašto apsaugos ministras arba įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, galės pratęsti kario profesinę karo tarnybą, sulaukus išleidimo į atsargą amžiaus, pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip 4 metams
Pagal priimtas naujas nuostatas, ilgės ir perkėlimo į dimisiją amžius.
Pritarta ir struktūrinėms permainoms
Seimas pritarė Krašto apsaugos ministerijos pasiūlymui keisti principinės kariuomenės struktūros įstatymą, stiprinti turimus pajėgumus, steigti naujus karinius vienetus ir didinti karinio personalo skaičių.
Keičiant įstatymą siekiama patikslinti principinę kariuomenės struktūrą, perskirstant dabartinius nuolatinius karinius vienetus, reikalingus Lietuvos kariuomenės Pirmosios divizijos suformavimui.
Taip pat bus steigiami nauji kovinės paramos ir logistinės paramos karinius vienetai, keičiami karinių vienetų pavadinimai, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės puoselėjamas tradicijas, bei atliekami kitus pakeitimai.
„Siekdami stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, pertvarkome kariuomenės struktūrą, steigiame naujus karinius dalinius, didiname karių skaičių, geriname tarnybos sąlygas. Tai reikalinga norint užtikrinti, kad Pirmoji divizija – mūsų ginkluotųjų pajėgų stuburas – kuo greičiau pasiektų operacinį pajėgumą ir būtų visiškai pasiruošusi veikti krizės ar karo atveju“, – teigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Taip pat siūloma didinti profesinės karo tarnybos, karių savanorių ir rezervo karių skaičius bei vyresniųjų karininkų bei generolų, admirolų ir kariūnų skaičius.
Tikslinant principinę kariuomenės struktūrą siūloma perskirstyti Lietuvos kariuomenės nuolatinius karinius vienetus.
Lietuvos kariuomenės Pirmąją diviziją sudarytų trys lygiavertės nuolatinės brigados: pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, pėstininkų brigada „Aukštaitija“, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“, Inžinerijos ir Artilerijos pulkai, žvalgybos batalionas. Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos ir brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionai įeitų į Artilerijos pulko sudėtį.
Iki pilno operacinio pajėgumo išvysčius Lietuvos atkurtąją Pirmąją diviziją, būtų įgyvendinti nustatyti tikslai valstybės ginkluotos gynybos koncepcijoje, leidžiantys efektyviai veikti krizės ar karo metu kartu su NATO sąjungininkais.
Įstatymo pakeitime taip pat numatoma steigti naujus karinius vienetus: pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ – Tankų batalioną, pėstininkų brigadoje „Aukštaitija“ – logistikos batalioną. Taip pat numatyti ir diviziją remiantys atskiri kariniai vienetai – žvalgybos batalionas, ryšių batalionas bei transportavimo batalionas. Oro gynybos pulke numatomas Pirmasis ir Antrasis oro gynybos batalionai, o Artilerijos pulke – Salvinės artilerijos ir Savaeigės artilerijos batalionai.
Į principinės kariuomenės struktūros įstatymą įtraukiama ir Karo komendantūrų valdyba bei Įgulų aptarnavimo tarnyba.
Lietuvos kariniams vienetams taip pat bus suteikiami nauji vardai. Pėstininkų divizijai bus vadinama Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija, karinių oro pajėgų oro gynybos pulkas gaus Kazimiero Semenavičiaus oro gynybos pulko vardą, karinių jūrų pajėgų uosto ir priekrantės gynybos tarnybai bus suteiktas Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių bataliono vardas, Depų tarnyba bus vadinama Divizijos generolo Jono Sutkaus depų tarnyba, o „Geležinio vilko“ brigados Logistikos batalionas bus pervadintas į Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio logistikos batalioną.
Šiuo įstatymo pakeitimu taip pat numatoma didinti krašto apsaugos sistemos personalo skaičių. Profesionaliosios karo tarnybos karių skaičių siekiama ilgalaikėje perspektyvoje didinti iki 20 tūkstančių, karių savanorių – iki 6800, kariūnų skaičių – iki 600.
Atsižvelgiant į karinių vienetų dydį ir pajėgumus, bus padidintas generolų bei vyresniųjų karininkų skaičius. Numatoma didinti ir kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamą rezervo karių skaičių.
Visi siūlomi struktūros ir karių skaičiaus didinimo pokyčiai bus finansuojami iš bendrų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o divizijai išvystyti ir įgalinti reikiamos papildomos ginkluotės, technikos, amunicijos ir infrastruktūros įsigijimai būtų finansuojami iš papildomų Krašto apsaugos ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės lėšų.
***
Anksčiau opozicija sukritikavo Krašto apsaugos ministrės sprendimą nušalinti karinės žvalgybos vadą pulkininką Elegijų Paulavičių.
Tai šokiruoja, teigia buvęs krašto apsaugos ministras, opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. Apie tai jis pasisakė Nacionaliniam transiuotojui.
„Tai šokiruojanti žinia, nes atleisti iš pareigų gerai dirbusį pareigūną, su kuriuo tikrai turėjau septynis–aštuonis mėnesius patirties ir tikrai jokių nusiskundimų nebuvo, kurį vertinu labai teigiamai… Atleidimo priežastys turi būti labai rimtos ir svarios, nes kalbama apie Lietuvos karinės žvalgybos vadovą“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė politikas.
Jo teigimu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) apie tai nebuvo informuotas.
„Tikrai inicijuosime neeilinį (komiteto – BNS) posėdį, kad tos priežastys būtų išsiaiškintos“, – sakė L. Kasčiūnas.
Anot jo, būtina išklausyti ir krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę, ir patį E. Paulavičių.
„Tokie žmonės nesimėto, tokie žmonės turi daug informacijos, tokie žmonės yra valstybės paslapties saugotojai, dabar be paaiškinimo, be NSGK informavimo, be aiškios priežasties tą padaryti yra skandalinga“, – LRT kalbėjo L. Kasčiūnas.
Savo komentarą socialiniame tinkle Facebook pateikė ir Gediminas Grina. Anksčiau dirbęs toje struktūroje.
Jis skamba taip: „Anksčiau ar vėliau „virtuvės” reikalai tampa vieši, tik sunku suvokti veiksmų logiką likus “trims dienoms” iki kadencijos pabaigos nušalinti direktorių. Į karinį rezervą galima perkelti ir pasibaigus kadencijai. Kalbant apie žvalgybos pareigūnų skundus, tai jų teikimo tvarka nustatyta Žvalgybos įstatymu, nes AOTD nėra kariuomenės padalinys, ir netgi ne vien krašto apsaugos sistemos padalinys. Galiausiai, ši istorija parodys, ar NSGK tinkamai vykdo parlamentinės priežiūros funkcijas. NSGK taip pat vykdo ir krašto apsaugos sistemos apskritai parlamentinę priežiūrą.”
