Dalinkitės
Valdžiai užsiminus apie visuotinį šaukimą karo tarnybon atgyja ne tik politinė, bet ir teisinė diskusija. Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Teisės Fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigia, kad tai gali spręsti tik įstatymų leidėjas.
Tomas Čyvas
Kitados Konstitucinis Teismas (KT) yra nagrinėjęs bylą „Dėl Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijos „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ penktosios, šeštosios, aštuntosios pastraipų nuostatų atitikties Konstitucijos 3 straipsnio 2 daliai, 5 straipsnio 2 daliai, 139 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.“
Buvo pripažinta, kad perėjimas prie profesionalios kariuomenės, atsisakant visuotinio šaukimo Konstitucijai neprieštarauja. Buvęs KT vadovas D. Žalimas ir dabar sako, kad konstitucinių kliūčių nėra.
Seimo reikalas
– T.Č. Galima, kaip dabar siūloma, grąžinti visuotinio karinio šaukimo praktiką, atsisakant loterijų ir kitų keistenybių?
– D.Ž. O tai kas trukdo? Taigi tam resursų reikia. O antras dalykas, įstatymų leidėjas visada gali panaikinti visas numatytas išimtis. Klausimas, kuris patiems politikams visada kildavo – ar turime mes kur tuos kareivius dėti.
– T.Č. 2009 metais KT buvo klausta ar perėjimas prie kariuomenės komplektavimo profesionali, savanorišku pagrindu neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Teismas atsakė, kad ne. Tai užkerta kam nors kelią?
– D.Ž. Žinoma, kad ne. Ten yra pasakyta, kad valstybė, atsižvelgdama į visas grėsmes, prireikus gali pereiti ir prie profesionalios kariuomenės. Kaip šitas nutarimas trukdo įvesti visuotinį šaukimą aš nežinau. 2009 metais buvo tiesiog kitokia saugumo situacija. Tad valstybė turi pilną diskreciją balansuoti praktiškai nuo šaukimo sustabdymo iki visuotino šaukimo. Atsižvelgiant į saugumo situaciją, poreikius ir ilgalaikius planus… Tas nutarimas veikiau atvėrė kelią prireikus šaukimą sustabdyti. Be jokiu būdu ne jį uždrausti. Tai yra pačios politinės valdžios klausimas. Ko jinai nori.
Karas ar specialioji operacija?
– T.Č. Kalbamės, kai esate Ukrainoje?
– D. Ž. Taip. Charkive.
– T. Č. Ir kaip ten?
– D. Ž. Kare yra kaip kare. Kažkokio siaubo čia nėra. Čia dabar ne kokia nors pafrontė. čia viskas normaliai. Čia naktį iš 8 d. į 9 d. atskrido 6 raketos. Bet ten kažkur Charkivo apylinkėse buvo oro pavojus. Naktį išėjau pasėdėti koridoriuje. Yra dviejų sienų taisyklė tokia, kad jeigu kažkur netoliese driokstelėtų tai ta smūgio banga kažkaip antrą sieną neutralizuoja. Tai čia šviežūs įvykiai. <…>. Šešios raketos buvo. O šiaip aš sakyčiau kad miestas pamažu grįžta prie taikaus gyvenimo/
– T.Č. Karo labiau nesijaučia ar nesinori?
– D. Ž. Karas tapo lyg „bussines as usual“ (įprastas reikalas). Ir aišku čia ilgai tai bus. Bet čia žymiai labiau matoma kad frontas netoliese, nes čia gali tau kelis kartus patikrinti dokumentus važiuojant. Žinoma, Lietuvos pasas čia atveria viską. Tai tik tiek galiu pasakyti. O šiaip iš principo buvo visada baisiau yra kažkur tai toli negu vietoje. Šituo eilinį kartą įsitikinau.
– T. Č. Vis dėl to egzistuoja net ir karo sąlygomis tam tikra karo teisė, karo papročiai kažkokie galiojantys. Ir vis dėl to jeigu Putinas sako kad jisai vykdo tiktai specialiąją operaciją, bet tuo pačiu (pavyzdžiui) blokuoja uostus. Ar uostų blokada yra Casus belli? (karo statusas).
– D. Ž. Aš nežinau kada ir kokiu laikotarpiu turite omeny tą uostų blokadą. Šiaip tai uostų blokada yra vienas iš agresijos aktų. Pagal tarptautinę teisę. Čia yra karo veiksmai. Vienas pavyzdys pateikiamas tradiciškai po daugiau negu šimtas metų, kada tiktai agresijos apibrėžimas atsirado.
– T.Č. . Bet taip buvo. Čia ne fantazijos, čia yra faktas, kad antai ir grūdų eksportuoti Ukraina negalėjo, kol Turkija ir kitos šalys nesudarė tam tikrų sutarčių. Rusija Ukrainos uostus tiesiog blokavo, patys ukrainiečiai minavo ir t.t..
– D. Ž. Aš pritariu, nesiginčiju. Galvoju ar dabar yra ta uostų blokada. Čia reikėtų giliau žinoti tą situaciją. Jie (Rusija, – red. past.) tyčia siekia išvengti atsakomybės. Karo padėtis egzistuoja nepriklausomai nuo to kad viena iš šalių tai neigia. Tai čia kaip ir bepavadinsi, jokio skirtumo. Jie tuos savo karo veiksmus gali vadinti nors ir taikos palaikymo operacija, vis tiek tai yra karo veiksmai… Jau seniai yra nustatyta. Ir Ženevos konvencijose. Tai yra tiesiog objektyvus faktas., kurio neištrinsi, nepaisant to, jog viena iš konflikto šalių gali neigti esant karui.
– T.Č Na Sovietų Sąjunga nebuvo kurį laiką ratifikavusi Ženevos konvencijos ir tai turėjo svarbių padarinių Antrojo pasaulinio karo metu.
– D. Ž.. Aš kalbu apie1949 metų, po to jau tikrai ratifikavo.
Ar teis Putiną?
– T. Č.. Kokios vis dėl to kaip teisės eksperto nuomonės, kiek realu kad teis Putiną ir jo aplinką už visa tai, kas vyksta?
– D. Ž Aš nežinau kaip ten Rusijoje situacija atrodo. Tiek pat realu, kaip Ukrainos pergalė… Šitie dalykai neišvengiamai susiję. Nes fizinės galimybės, kad tas veikėjas bus perduotas tarptautiniam teisingumui yra sietinos su tuo ar Rusijoje gali pasikeisti režimas.
– T. Č. Precedento kad teistų branduolinės valstybės lyderį kol kas nėra.
– D. Ž. Visada būna pirmas kartas. Precedento tokiam karui, taip jau apgalvojus, irgi kol kas sunkoka surasti.
***
Užsienio reikalų ministras, valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis gegužės 6 d. paragino politikus grįžti prie diskusijos apie visuotinį šaukimą į kariuomenę.
Partijos tarybos posėdyje jis tvirtino pasigendantis debatų ta tema, nors konservatoriai įvesti visuotinę karo prievolę žada ir savo programoje.
„Nematau diskusijos ir apie šauktinius“, – partiečiams sakė G. Landsbergis. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pasakė, kad tam nelabai esama resursų ir sulaukė bendrapartiečių kritikos.
Policijos ieškomų asmenų duomenų bazėje itin gausu jaunuolių, kurie formaliai ir ieškomi tik todėl, kad vengia karinės tarnybos.
