Aukščiausiasm Kinijos lyderiui Xi Jinpingui nekyla jokio pavojaus prarasti savo poziciją. Bent jau iki 2027 m. pabaigoje vyksiančio 21-ojo Kinijos komunistų partijos (KKP) nacionalinio suvažiavimo.
Atleisti Kinijos lyderį nelengva
Pagal Kinijos komunistų partijos statutą, generalinis sekretorius gali būti atleistas tik Centrinio komiteto plenariniame posėdyje arba visateisiame partijos suvažiavime.
Dauguma KKP Centrinio komiteto narių, patvirtintų 2022 m. 20-ajame partijos suvažiavime, yra Xi lojalistai, todėl mažai tikėtina, kad norės nušalinti jį artėjančiame ketvirtame plenume (kuris, kaip gandai sako, numatytas rudenį) ar vėlesniuose plenariniuose posėdžiuose.
Tačiau atrodo, kad Xi Jinping galios viršūnė buvo pasiekta 2022 m. pabaigoje vykusioje 20-ojoje partijos nacionalinėje konferencijoje.
Tai buvo momentas, kai „Xi Jinping mintys apie socializmą su Kinijos ypatumais naujoje eroje“ buvo įtvirtintos kaip valstybės dogma, o partijos nariai prisiekė „saugoti partijos vadovybės „branduolį“ (维护 … 党的领导核心) (China Media Project, 2022 m. vasario 2 d.).
Nuo tada Xi prarado nemažą dalį įtakos užsienio ir vidaus politikos srityse.
Tai įvyko nepaisant to, kad daugelio šalių pasipriešinimas JAV prezidento Trumpo administracijos retorikai bei veiksmams suteikė supernacionalistiniam karingajam prezidentui Xi galimybę parodyti pasauliui, kad Kinija turėtų būti naujos pasaulio tvarkos, grindžiamos laisva prekyba ir teisingais tarptautiniais santykiais, lyderė.
Xi trokštama nauja pasaulio tvarka yra ta, kurią tariamai valdo konfucianizmo principai. Jis dažnai kalba apie pasaulį kaip apie „vieną didelę šeimą“ (一个大家庭) (CCTV, 2022 m. spalio 10 d.).
Šioje šeimoje Kinijos Liaudies Respublika esą yra patriarchas – tokia žinia buvo skelbiama per Xi neseniai vykusiuss vizitus į Vietnamą, Malaiziją ir Kambodžą, taip pat per vykstančius susitikimus Kazachstane su antrojo Kinijos ir Centrinės Azijos viršūnių susitikimo dalyviais (FMPRC, balandžio 17 d.; Xinhua, balandžio 17 d.; Xinhua, birželio 18 d.).
Xi akivaizdžiai nesikiša į politikos frontą
Šiais metais vykdydamas svarbiausią Kinijos diplomatijos misiją, Xi akivaizdžiai nesugebėjo parodyti stipraus lyderio savybių.
Po derybų su Trumpo administracija Ženevoje gegužės 11–12 d. ir Londone birželio 10–11 d. nei Xi vardas, nei Xi Jinping mintis nebuvo paminėti nei Užsienio reikalų ministerijos, nei Prekybos ministerijos, nei vicepremjero He Lifeng (何立峰) – artimo Xi sąjungininko ir pagrindinio derybininko su amerikiečiais – komentaruose (BBC Chinese, birželio 11 d.).
Po derybų Londone Kinijos pusė šiek tiek nusileido, vėl atverdama retųjų iškasenų eksportą į Jungtines Valstijas.
JAV pusės pateiktame susitarimo projekte, kuriam Kinija neprieštaravo, teigiama, kad Vašingtonas taikys 55 proc. muitus Kinijos eksportui, o Pekinas – tik 10 proc. muitus JAV importui.
Atrodo, kad pagrindinis JAV svertas buvo leidimas Kinijos piliečiams išlaikyti galimybę gauti studentų vizas – tai nebuvo ginčų objektas dvišaliuose derybose pirmojo D. Trumpo administracijos laikotarpiu arba ankstesnių J. Bideno ar B. Obamos administracijų laikotarpiu.
Nors D. Trumpas paminėjo galimybę toliau derėtis su prezidentu Xi, Kinijos pareigūnai toliau vengė minėti Xi arba Xi Jinping mintis (Xinhua, birželio 11 d.; FMPRC, birželio 12 d.).
Vidaus politikoje Xi vardas vis rečiau minimas autoritetinguose oficialiuose žiniasklaidos šaltiniuose, įskaitant „People’s Daily“, „Xinhua“ ir CCTV.
Pavyzdžiui, „People’s Daily“ birželio 10 d. numeryje pirmojo puslapio straipsnyje buvo paskelbta apie Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto generalinio biuro nuomonę dėl žmonių gyvenimo sąlygų gerinimo.
Tarp aptariamų priemonių – medicinos ir socialinės gerovės išmokų didinimas. Čia taip pat nebuvo paminėta nei Xi Jinpingas, nei tai, kad kadrai turi laikytis Xi Jinpingo pozicijos, vykdydami šią svarbią politiką (People’s Daily, kovo 2 d.).
Nuoroda į Xi taip pat nebuvo pateikta birželio pradžioje Valstybės tarybos surengtoje ceremonijoje.
Renginyje beveik 50 centrinės vyriausybės pareigūnų, įskaitant ministrus ir departamentų vadovus, prisiekė ištikimybę Kinijos Liaudies Respublikos konstitucijai (Xinhua, birželio 11 d.).
Premjeras Li Qiang (李强) vadovavo ceremonijai ir paragino įgyvendinti KKP Centrinio komiteto planus, bet neminėjo Xi Jinping.
Pati ceremonija, skirta pagerbti valstybės konstituciją, yra neįprasta Xi eros metu. Nuo 2012 m. pabaigos, kai Xi atėjo į valdžią, jis siekė pašalinti centrinės vyriausybės padalinius, pavaldžius Valstybės tarybai, ir visus sprendimus, susijusius su socialine, ekonomine ir užsienio politika, perduoti KKP departamentams, kurie atsiskaito tiesiogiai jam.
Xi retai minėdavo Kinijos Konstituciją, nepaisant to, kad Kinija visada tvirtino esanti konstitucinė valstybė.
Daugiausia dėmesio jis teoriškai pagrindiniam šalies įstatymui skyrė 2018 m., kai nusprendė panaikinti nuostatą, ribojančią valstybės prezidento ir premjero kadencijas.
Naujas spaudimas
Xi yra spaudžiamas ir dėl vadinamosios Liaudies išlaisvinimo armijoje (PLA) kilusių neramumų bei ekonominių problemų.
Bėdos dviejose svarbiose srityse: kariuomenėje ir technologijų bei pramonės komplekse.
Atsirado įrodymų apie vidinius nesutarimus tarp Xi lojalių generolų ir tų, kurie perėjo į Xi priešų pusę.
Nuo 2025 m. pradžios trys aukščiausio rango generolai, laikomi Xi prasiekėliais, kuriais Xi rėmėsi siekdamas išlaikyti savo įtaką gynybos institucijose, buvo pašalinti jo priešininkų.
Tai buvo generolas He Weidong (何卫东), antrasis pagal rangą CMC pirmininko pavaduotojas; generolas Miao Hua (苗华), kariuomenės personalo ir ideologinės inspekcijos vadovas; ir Rytų teatro vadavietės vadas generolas Lin Xiangyang (林向阳).
Visi trys nuo vasario pabaigos nebevykdo viešųjų pareigų.
Nuo tada, kai generolai He, Miao ir Lin pirmą kartą užsitarnavo sparnus dabar jau nebeegzistuojančioje 31-ojoje armijos grupėje, įsikūrusiame Fujian provincijoje, jie buvo artimi Xi draugai, kai pastarasis tarnavo „pirmosios linijos provincijoje“ (前线省) 1985–2002 m. (China Brief, kovo 15 d., balandžio 11 d., balandžio 23 d.).
Technologijų srityje su Xi susijusi valstybės iniciatyva investuoti neveikia kaip planuota.
Politikos, pagal kurią dešimtys milijardų dolerių buvo skirti aukštųjų technologijų sektorių, tokių kaip dirbtinis intelektas, kvantiniai kompiuteriai, elektriniai automobiliai (EV) ir ekologiškos technologijos, plėtrai, rezultatai buvo nuviliantys.
Pavyzdžiui, 2024 m. viduryje Xi asmeniškai patvirtino „Big Fund 3“ fondą, skirtą 45 mlrd. dolerių investicijoms į pasirinktas technologijas, ypač lustų sektorių.
Šis fondas buvo sukurtas remiantis dviem ankstesniais fondais, įsteigtais atitinkamai 2014 m. ir 2019 m. (Cailianshe, 2024 m. gegužės 31 d.; Nikkei Asia, sausio 5 d.).
Tačiau, nepaisant intensyvios propagandos, šis sovietinio stiliaus pramonės politikos atgimimas nesugebėjo pasiekti norimų laimėjimų.
Vietoj to, klestėjo korupcija. Gegužę Zhao Weiguo (赵伟国), buvęs milijardierius, didžiausios lustų gamintojos „Tsinghua Unigroup“ pirmininkas, buvo nuteistas mirties bausme su atidėjimu už korupciją ir pasisavinimą (Xinhua, 2024 m. gegužės 14 d.).
Jis yra tik paskutinis įmonės, kuri per pastarąjį dešimtmetį gavo subsidijas iš „didžiųjų fondų“, generalinis direktorius, pripažintas kaltu dėl korupcijos (The China Project, 2023 m. sausio 4 d.; Tom’s Hardware, gegužės 14 d.).
Nuolatinis priklausomumas nuo užsienio technologijų šiame sektoriuje buvo pabrėžtas šių metų pradžioje, kai Kinija skubėjo importuoti mažiausiai 20 mlrd. JAV dolerių vertės lustų iš Vakarų kompanijų, kol Trumpo administracija nespėjo imtis jokių priemonių, ribojančių prieigą prie pažangiausių technologijų (Nikkei Asia, gegužės 14 d.; CNBC, gegužės 30 d.).
Elektrinių transporto priemonių pramonė patiria panašius neramumus, įžengdama į naują žiaurios kainų karo etapą, kurio valdžios institucijos, atrodo, negali sustabdyti.
Remiantis pramonės ataskaitomis, nuo 2018 m. Kinijoje uždaryta daugiau nei 400 elektrinių transporto priemonių įmonių, o tai yra 80 proc. sumažėjimas (EVBosters, balandžio 29 d.; Xinhua, birželio 4 d.).
Partijos lyderiai siekia politikos pokyčių, o Xi signalizuoja apie galimą žingsnį atgal
Pagrindiniai partijos lyderiai nori bendro poslinkio į „dešinę“. Kitaip tariant, jie siekia politikos poslinkio link reformų ir atvirumo, kuriuos propagavo Deng Xiaoping ir kuriuos daugiausia vedė Komunistų jaunimo lygos frakcija, kuriai anksčiau vadovavo buvęs prezidentas Hu Jintao (胡锦涛) ir velionis premjeras Li Keqiang (李克强).
Tai galėtų būti viena iš priežasčių, kodėl Xi pastaruoju metu šiek tiek prarado savo įtaką.
Birželio 10 d., kai Londone vyko JAV ir Kinijos prekybos derybos, laikraštis „People’s Daily“ pirmuoju puslapiu paskelbė straipsnį, kurį parašė Ren Zhengfei (任正非), aukštųjų technologijų pionieriaus „Huawei“ įkūrėjas ir generalinis direktorius. Straipsnio pavadinimas – „Kuo atviresnė šalis, tuo didesnė pažanga“ (国家越开放，会促使我们更加进步) („People’s Daily“, birželio 10 d.).
Kiti neseniai pasirodę svarbūs naujienų straipsniai, Ren straipsnyje nebuvo paminėtas nei Xi Jinping, nei Xi Jinping mintys. Ren straipsnis, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas žymiausiam šalies verslininkui, buvo labai neįprastas. Paskutinį kartą „People’s Daily“ pirmuoju puslapiu buvo pagerbtas privatus verslininkas Jack Ma 2015 m. rugpjūčio mėn. („People’s Daily“, 2015 m. rugpjūčio 11 d.).
Kas su Lukašenka?
Kitas incidentas sustiprina įsitikinimą, kad Xi žengia nedidelį žingsnį atgal artėjant 21-ajam Kinijos komunistų partijos nacionaliniam suvažiavimui.
Birželio 4 d. surengtame „namų bankete“, skirtame atvykusiam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, Xi netikėtai prisijungė jo žmona, PLA dainininkė generolė Peng Liyuan (彭丽媛) ir jo dukra, Harvardo universiteto absolventė Xi Mingze (习明泽).
Apie šį neįprastą įvykį nebuvo pranešta Kinijos žiniasklaidoje, o pirmiausia apie jį pranešė Baltarusijos valstybinė žiniasklaida, cituodama šalies pirmojo vicepremjero Nikolajaus Snopkovo žodžius.
Baltarusijos žiniasklaidos pranešimas vėliau buvo pašalintas (Belta, žiūrėta birželio 10 d.). Nė vienas KKP lyderis, įskaitant Mao Zedongą, niekada nebuvo atsivedęs savo vaikų į diplomatinius renginius (China Times, birželio 12 d.; Lianhe Zaobao, birželio 11 d.).
Nors nėra jokių rimtų įrodymų, kurie padėtų stebėtojams suprasti, kodėl Xi nusprendė parodyti savo dukrą šiame „šeimos bankete“ (家庭晚宴), Kinijos politikoje yra tradicija, pagal kurią pasirodymas viešumoje su savo vaikais gali būti interpretuojamas kaip ženklas, kad kadaise autoritetingas tėvas ruošiasi bent daliniam pasitraukimui iš pareigų (Lianhe Zaobao, birželio 11 d.; Radio French International, birželio 11 d.).
Išvados:
Partijos numanomasis nepakeičiamas lyderis akivaizdžiai praranda įtaką svarbiausiuose sprendimų priėmimo srityse, todėl Kinijos politika įžengė į įdomų laikotarpį.
Nesvarbumą dar labiau didina tai, kad Xi Jinpingui nėra akivaizdžių konkurentų – partijos senjorų, kariuomenės ir „raudonosios antrosios kartos“ (红二代) palankiai vertinami asmenys arba laikomi nepakankamai įtakingais, arba nesuinteresuoti šiuo darbu (Asia Society, 2024 m. vasario 14 d.; Financial Review, vasario 18 d.).
Nesugebėjimas pakankamai skatinti technologinių inovacijų šalyje – Xi Jinping pagrindinis politikos tikslas – gali pakenkti ilgalaikiams šalies atsinaujinimo planams.
Tuopat pat metu vėluojant įgyvendinti programas, skirtas didesniam investavimui į socialinės apsaugos sistemas, gali pakenkti vartotojų išlaidoms, kurios jau dešimtmečius yra silpnoji Kinijos ekonomikos grandis.
Dar blogiau, tuo metu, kai autoritetinga figūra galėtų veiksmingai atremti stipraus priešininko, tokio kaip Donaldas Trumpas, grėsmes, Xi santykinis nusišalinimas galėtų pakenkti Kinijai ir dar labiau pakenkti Pekino siekiui varžytis su JAV dėl lyderystės kuriant naują pasaulio tvarką prekybos, finansų ir pasaulio reikalų srityse.
