2021 09 15
Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos pateiktam Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pakeitimo projektui. Pakeitimais, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, keičiamas Lietuvos kultūros tarybos (LKT) finansavimo modelis, tobulinamos kitos įstatymo nuostatos sudarant sąlygas efektyvesnei ir skaidresnei LKT veiklai. Kartu siūloma pripažinti netekusios galios Kultūros rėmimo fondo įstatymą, naikinant šį fondą. LKT finansavimas numatomas valstybės biudžeto lėšomis ir kitomis teisėtai įgytomis lėšomis.
LKT įstatymo pakeitimais numatoma, kad kultūros ir meno tyrimams įgyvendinti, LKT veiklai administruoti ir kitoms su jos veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriama lėšų dalis negali viršyti 10 procentų LKT biudžeto. Toks reglamentavimas siūlomas siekiant balanso LKT biudžete tarp pagrindinės LKT veiklos – kultūros ir meno projektų ir kūrėjų finansavimo – ir jos administracinių sąnaudų.
Siekiant didinti nevyriausybinių kultūros ir meno organizacijų atstovavimą, į LKT formavimą siūloma deleguoti nevyriausybinių kultūros ir meno organizacijų atrinktus rinkėjus. Taip pat siūloma, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų organizavimas keičiant LKT narių susirinkimo narį kadencijos metu reikalauja daug laiko, kandidatą atrinkti iš 20 rinkėjų atrinkto kandidatų sąrašo, neorganizuojant naujų rinkimų.
Pakeitimais siūloma atsisakyti apribojimo, kad LKT ekspertu negali būti kultūros ar meno organizacijos vadovas. Toks apribojimas nepagrįstai apriboja galimų pasitekti ekspertų skaičių, nes kultūros ir meno srityje veikia nemažai įstaigų, turinčių vieną ar keletą darbuotojų.
Mažinant administracinę naštą, siūloma atsisakyti perteklinio reglamentavimo, kad LKT turėtų suderinti ekspertų, kuriuos pasitelkia, skaičių su Kultūros ministerija.
Taip pat siūloma nustatyti, kad LKT sprendimus priimtų 2/3 einančių pareigas narių balsais. Atkreiptinas dėmesys, kad, kadencijos metu keičiantis ženkliam LKT narių skaičiui, reikalavimas, jog dalyvautų 8 nariai, gali būti neįgyvendinamas. Tačiau taip pat siūloma, kad sprendimus priimant paprasta dalyvaujančių LKT narių balsų dauguma, jie būtų priimami ne mažiau kaip 5 narių balsais.
Atsižvelgiant į LKT veiklos apimtis ir jos pirmininko funkcijų gausą, siūloma nustatyti, kad LKT administracijos struktūroje privalomai būtų administracijos vadovo pareigybė. Atitinkamai nustatoma, kad šis asmuo pavaduoja LKT pirmininką jam negalint eiti pareigų, pirmininką atleidus ar jo nepaskyrus.
Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pakeitimo projektas ir Kultūros rėmimo fondo įstatymo pripažinimo netekusiu galios projektas teikiami Seimui.