Minint Lietuvos įstojimo į UNESCO 30-ies metų sukaktį, šiandien, vasario 11 d., vyko nuotolinis LR Prezidento inicijuotas Kultūros forumas „Lietuva ir UNESCO: ar vykdome pažadą sau ir pasauliui? Lietuvos įsipareigojimai UNESCO pasaulio paveldo vertybėms“, kurio metu aptarti Lietuvos įsipareigojimai įgyvendinant UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos nuostatas ir numatyti prioritetai bei konkrečios priemonės problemoms kompleksiškai spręsti.
Nuotoliniame susitikime dalyvavo atsakingi valstybinių institucijų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovai ir ekspertai. Iš Vilniaus rajono savivaldybės atstovų virtualiame susitikime dalyvavo mero pavaduotoja Teresa Demeško ir Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vyr. specialistė Gražina Golubovska.
2020-ieji – UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metai. Kaip Lietuva valdo svarbius objektus ir ko dar trūksta?
2020-ieji Lietuvoje buvo paskelbti UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Lietuvos Respublika į UNESCO įstojo 1991 m. spalio 7 d., tad šiemet bus minimas įstojimo 30 metų jubiliejus, o kitąmet – prisijungimo prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos 30-mečio sukaktis.
Šiandien Lietuva vis dar nėra iki galo įgyvendinusi visų konvencijos nuostatų. Iki šiol nėra sukurta pasaulio paveldo vertybių valdymo sistema, nepakankamai užtikrinta pasaulio paveldo vertybių stebėsena, taip pat neskiriamas tinkamas finansavimas jų priežiūrai, trūksta mokslinių tyrimų, švietimo programų ir kt.
Atsižvelgiant į minėtus faktus, nuotolinio susitikimo metu Prezidentas kvietė pasiryžti pokyčiams ir numatyti konkrečias priemones dėl visavertiško konvencijos integravimo į nacionalinius teisės aktus.
Kartu su visais susitikimo dalyviais Kultūros forume taip pat buvo aptarta Lietuvos pasaulio paveldo vietovių apsaugos padėtis, išklausytos Valstybinės kultūros paveldo komisijos rekomendacijos dėl galimų teisės aktų pakeitimų. Susitikimo dalyviai diskutavo dėl galimų sprendimų efektyvesniam įvairių institucijų bendradarbiavimui ir koordinavimui užtikrinti. Daug kalbėta apie UNESCO pasaulio paveldo vertybių įveiklinimą, kad svarbūs objektai būtų tinkamai viešinami ir pritrauktų bendruomenės dėmesį bei veiktų kaip edukacijos priemonės.
UNESCO paveldo objektai Lietuvoje ir Vilniaus rajone. Kokie reikšmingi viešinimo darbai atlikti?
Susitikimo pabaigoje daug kalbėta apie konkrečius UNESCO paveldo objektus. Savivaldybės ir kitos atsakingos institucijos papasakojo apie nuveiktus darbus populiarinant svarbius visuomenei objektus. Apie Vilniaus rajone esančius UNESCO pasaulio paveldo objektus – Struvės geodezinio lanko punktus papasakojo ir mero pavaduotoja Teresa Demeško.
Struvės geodezinis lankas, kurio du punktai yra Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos Meškonių (N 54°55′48″ E 25°18′43″) bei Nemėžio seniūnijos Paliepiukų (N 54°37′55″ E 25°26′3″) kaimuose, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtrauktas 2005 m.
Siekiant didinti UNESCO paveldo objektų Vilniaus rajone pažinimą, visuomenės supratimą apie šių vietovių išskirtinę visuotinę vertę ir išsaugoti ateities kartoms, Tarptautinėje turizmo ir laisvalaikio parodoje Adventur 2020 Vilniaus rajono stende buvo pristatytas Struvės geodezinis lankas bei parengtas leidinys „2020 UNESCO pasaulio metai Lietuvoje“.
Struvės geodezinio lanko populiarinimui pasitelktas ir viešasis transportas – Vilniaus rajone Nemenčinės ir Nemėžio seniūnijų apylinkėse kursuoja du autobusai, ant kurių patalpinta Struvės geodezinio lanko reklama.
„2020 m. birželio 10 d. Vilniaus rajono savivaldybė kartu su partneriais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu, Rokiškio rajono savivaldybe ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Sutartyje numatyta, jog bus kooperuojamas įstaigų darbas, žinios, patirtis, finansiniai ištekliai bendrai veiklai užtikrinant Struvės geodezinio lanko priežiūrą, viešinimą bei išsaugojimą“, – apie pasirašytą jungtinės veiklos sutartį pasakojo T. Demeško.
Savo pristatymo pabaigoje vicemerė kalbėjo ir apie kitus svarbius viešinimui skirtus darbus – įgyvendinamą projektą „Atraskime regionų šaknis iš naujo“*, kurio metu rengiamas tarptautinis turistinis maršrutas „Iškilios asmenybės ir įžymios vietos“. Į šį maršrutą įtraukti Struvės geodezinio lanko punktai, esantys Lietuvos ir Latvijos (partnerių) teritorijoje. Maršruto aprašymas parengtas net 5 kalbomis – lietuvių, latvių, baltarusių, rusų ir anglų.
Nemažiau reikšmingas ir įdomus įgyvendinamas projektas „Dvi šalys – bendra kultūra ir istorija“*. Projektu metu parengtas turistinis vadovas ir sukurtas virtualus pasienio turistinis maršrutas „Ašmenos aukštumos istoriniais keliais“, į kurį įtraukti Struvės geodezinio lanko punktai, esantys Ašmenos ir Vilniaus rajonų teritorijoje.
Pristatymo pabaigoje į užduotą klausimą ar vykdome pažadą sau ir pasauliui rūpinantis UNESCO objektais, vicemerė apgailestavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės rengtos projektinės paraiškos, kurių pagrindinis tikslas buvo stiprinti Struvės geodezinio lanko sąveiką tarp kultūrinio turizmo infrastruktūros ir švietimo sistemos, nesulaukė pelnyto įvertinimo Europos sąjungos finansavimo programose.
Daugiau informacijos apie Struvės geodezinį lanką bei jo išskirtinę visuotinę vertę rasite Vilniaus rajono turizmo informacijos centro internetinėje svetainėje www.vrtic.lt.
Daugiau apie UNESCO pasaulio paveldą Lietuvoje: https://unesco.lt/kultura/pasaulio-paveldas/pasaulio-paveldas-lietuvoje
* Projektas „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ įgyvendinamas kartu su Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos partneriais pagal 2014-2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą (2019-2021 m.).
* Projektas: „Dvi šalys – bendra kultūra ir istorija“ įgyvendinamas kartu su Ašmenos vykdomuoju komitetu (Baltarusija) pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą (2011-2013 m.)
Parengta pagal lrp.lt ir vrsa.lt informacijąviršelio nuotr.: lrp.lt
