Vilniaus miesto savivaldybė nuo šio ketvirtadienio sostinėje skelbia šildymo sezono pradžią. Nors pernai centralizuota šiluma pradėta tiekti savaite vėliau – spalio 15 d., šiemet vėsesnis ruduo privertė švietimo ir gydymo įstaigoms šildymą įjungti dar rugsėjo 20 d. Šildosi ir dalis namų, kurie patys priėmė sprendimą įjungti šildymą nelaukdami šildymo sezono pradžios. Likusius gyventojus šiluma pasieks per keletą ateinančių dienų.
„Įvertinome prognozuojamą atšalimą, kuris turėtų prasidėti jau šį savaitgalį ir nusprendėme, kad atidėti šildymo sezono pradžios nebėra prasmės. Didesnių atšilimų sinoptikai nebežada, todėl nuo ketvirtadienio šiluma pasieks pirmuosius gyvenamuosius namus, o pirmadienį ar antradienį jau bus tiekiama visame Vilniuje“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Iki antradienio šildysis visi
Per pirmas dvi dienas šildymas bus įjungtas Fabijoniškių, Šeškinės, Pilaitės, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių ir Grigiškių mikrorajonuose. Šildymas pradės veikti visuose pastatuose, prijungtuose prie konteinerinių bei kvartalinių individualių katilinių. Palaipsniui šiluma turėtų pasiekti ir Antakalnio, Senamiesčio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio, Kirtimų mikrorajonus, Panerius, Naujininkus, Rasas, Vilkpėdę, Verkius.
Pastatų šildymo sistemas aptarnaujančios organizacijos per tris dienas privalo AB Vilniaus šilumos tinklų klientų aptarnavimo centrui pateikti pradėtų ir nepradėtų šildyti pastatų adresus ir šildymo įjungimo datas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyriui – pastatų, kuriuose neįjungtas šildymas, – adresus, šildymo neįjungimo priežastis ir numatomą šildymo įjungimo datą.
„Labai svarbu, kad mūsų klientai suprastų, jog nors šildymo sezonas oficialiai prasideda nuo rytojaus, miesto rajonai yra jungiami palaipsniui, o šilumos sklendę namo šilumos punkte atidaro namo prižiūrėtojas, o ne Vilniaus šilumos tinklai. Tad jei Jūsų namuose radiatoriai po savaitgalio vis dar bus šalti, kuo skubiau kreipkitės į savo namo prižiūrėtoją arba administratorių“, – sako AB Vilniaus šilumos tinklai Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas.
Tuo tarpu vartotojai, kurių pastatuose sumontuoti nepriklausomi šilumos punktai, turintys pastato parengties šildymo sezonui aktą ir apie tai informavę AB Vilniaus šilumos tinklus, turintys tvarkingus, patikrintus šilumos apskaitos prietaisus ir neskolingi už šiluminę energiją, savo patalpas gali pradėti šildyti pagal poreikį, t.y., paankstinti arba atidėti šildymo sezono pradžią.
Sąskaitos bus didesnės
Šį spalį šildymo kaina sostinėje gali būti apie 80 proc. didesnė nei pernai. Šilumos kainų augimo priežastis – drastiškai pabrangęs kuras, naudojamas šilumai gaminti. Palyginti su praėjusiais metais, gamtinės dujos pasaulinėse rinkose pabrango apie penkis kartus, biokuras – maždaug dukart, tad tai atsispindės ir sąskaitose už šildymą.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė ragina gyventojų neišsigąsti – asmenys, gaunantys žemesnes pajamas, kaip ir kasmet galės gauti būsto šildymo išlaidų kompensacijas.
2021 m. minėtoms kompensacijoms savivaldybės biudžete numatyta 1,5 mln. eurų suma, o 2022 m. – 1,9 mln. eurų. Be to, reaguodama į šildymo kainų šuolį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užregistravo Piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimą, kuriame planuojama keisti kompensavimo mechanizmo sąlygas asmenų naudai. Įsigaliojus tokiems pakeitimams, kompensacijų suma 2022 m. galėtų išaugti dar 5 mln. eurų.
Pasitikrinti, ar būsto šildymo išlaidų kompensacija priklauso ir kokio dydžio kompensaciją galėtų gauti, gyventojai gali Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, adresu www.spis.lt.
Nuo lapkričio AB Vilniaus šilumos tinklai su Vilniaus miesto savivaldybe planuoja pasiūlyti gyventojams ir dar vieną išeitį – fiksuoti 35 proc. šildymo kainos augimą, o likusios dalies apmokėjimą atidėti patogesniam metui. Pavyzdžiui, gyventojai, kurie praėjusį lapkritį gavo 100 eurų dydžio sąskaitą, šį lapkričio mėnesį galėtų sumokėti 135 eurus, o likusią sąskaitos dalį padengti pasibaigus šildymo sezonui kaip „tryliktą sąskaitą“, mokėjimus paskirstyti per penkis šiltojo sezono mėnesius iki kito šildymo sezono arba išdėstyti per trejus metus.
