Vilniuje buvo pasodintas pirmasis miesto miškas

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Ozo parko teritorijoje – naujas pilotinis biologinės įvairovės miesto miško (angl. urban forest) projektas “Ozo Urban Forest”. Puoselėjant Lietuvoje gyvuojančios miškininkystės tradicijas ir šiuo pavyzdžiu siekiama paskatinti visuomenę susimąstyti apie tvarias urbanizuotų Vilniaus miesto erdvių želdinimo alternatyvas. Buvo įželdinti daugiau kaip 700 medžių. Tai pirmas Miškininkystės platformos “FOROS” ir miškų atkūrimo įmonės UAB „SKOGRAN“ projektas, kuriuo bandoma šalyje adaptuoti pasaulyje jau paplitusį Akira Miyawaki* miesto miško metodą.

Penktadienį, spalio 22 dieną, Ozo parko teritorijoje buvo baigti biologinės įvairovės miesto miško – „Ozo Urban Forest“ – projekto darbai. Profesionalių miškininkų komanda specialiai šiam projektui atrinko vietovei tinkančią želdinių rūšinę įvairovę. Buvo pasodinta 740 vnt. paprastųjų ir kalninių pušų, kadagių, šermukšnių, lazdynų. Šiam miškeliui suaugus šiuo mišku galės džiaugtis kelių kartų miesto gyventojai.

Anot Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, tai yra gražus pavyzdys, kai įmonės stiprina žaliąją Vilniaus bangą vertingomis idėjomis ir konkrečiais darbais. „Verslo įmonių prisidėjimas padeda auginti želdinimo apsukas keleriopai. Be to, labai svarbu ir naujas kokybinis lygis, ir tai, kad tokie projektai įtraukia ir įmones, ir bendruomenes“, – sakė R. Šimašius.
Pasak Justo Kavecko, FOROS vadovo, tikimasi, kad „Ozo Urban Forest“ ateityje ženkliai prisidės prie taršos mažinimo mieste ir taps sektinu pavyzdžiu kitiems verslams, norintiems kurti tvaresnį miestą.
„Šiuo pilotiniu projektu siekiame ne tik švarinti Vilnių, bet ir skatinti kitus miestus, verslo atstovus apie šalies ir viso pasaulio ateitį ir tvarumą galvoti jau dabar. Tai tikrai nebus paskutinis mūsų projektas, kuriuo žalinsime Lietuvą. Noriu, kad Vilnius taptų ne miestu, kuriame yra medžių, o mišku, kuriame yra miestas. Tam turime sutelkti jėgas ir sodinti medžius visur, kur tik yra laisvos vietos. Džiaugiuosi, kad mano ir savivaldybės vizija sutampa”, – teigia J. Kaveckas.

Šiuo miesto miško projektu taip pat planuojama edukuoti Vilniaus miesto gyventojus ir svečius apie Lietuvos biologinę įvairovę, skirtingų medžių rūšis. Prie kiekvieno pušynėlio bus pastatyti informaciniai stendai su QR kodais, kuriuos nuskanavę miško lankytojai galės gauti detalesnę informaciją apie Lietuvos pušynus. (nuoroda: myliumiska.lt/urbanforest)

„Miško sodinimą turėtų išbandyti kiekvienas žmogus. Tai ne tik raminanti veikla. Tuo pačiu prisidedama prie miškų atkūrimo, kurie, ateityje neutralizuos mūsų sukuriamą CO2 pėdsaką. Norime, kad „Ozo Urban Forest“ atliktų ir šviečiamąją veiklą – visi šio parko lankytojai turės galimybę susipažinti su penkiais skirtingais Lietuvoje augančiais pušynais – tam bus įrengti informaciniai stendai. Mūsų tikslas – edukuoti žmones apie juos supančią gamtą ir parodyti, kad miškų sodinimas – naudingas mums visiems”, – pasakojo UAB „SKOGRAN“ plėtros vadovas Laurynas Sederevičius.

Nuo pirmosios miesto miško pasodinimo dienos „Vilniaus miesto parkų“ komanda vykdys monitoringą, todėl bus galima stebėti ir fiksuoti, kaip tarpusavyje sugyvena augimvietėje pasodinti želdiniai ir kokios mikroklimato sąlygos ar grunto sudėtis leidžia intensyviau suvešėti tam tikroms rūšims. Tikėtina, kad esant palankioms klimato sąlygoms ir atitinkamai priežiūrai, apčiuopiamu rezultatu bus galima džiaugtis jau po 3-5 metų.

* Akira Miyawaki – japonų mokslininkas botanikas ir augalų ekologijos ekspertas, kurio specializacija – sėklos ir natūralių miškų tyrimas. Jis aktyviai veikė visame pasaulyje kaip specialistas, sukūręs biologinės įvairovės miškų atkūrimo metodiką, parenkant tam tikras medžių ir krūmų rūšis, kurios išdėstomos tam tikrais algoritmais, pritaikytais konkrečiai teritorijai, atsižvelgiant į klimato juostas grunto sudėtį ir pan. Šis A.Miyawaki metodas pasklido po visą pasaulį ir yra sėkmingai taikomas įvairiose šalyse, miestuose ir nualinto dirvožemio urbanizuotose bei žemės ūkio teritorijose.

Sauliaus Žiūros nuotraukos

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt