Kaip dirbti nedirbant, bet gauti vis daugiau finansų ir knisti visiems protą tam, kad vėl augintum viešai deklaruojamą problemą ir dar daugiau nusigvelbtum pinigų? Kauno Rajono savivaldybė rodo kelią. Pradžiai – netaisyta citata. Ilgoka, o po jos – mano subjektyvi nuomonė.
Tomas Čyvas
„Pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų skaičiai auga tūkstančiais, dėl jų tenka reaguoti kas 9 minutes. Ką kartu su jumis galėtume padaryti, kad vaikai kentėtų mažiau?“, – klausė Kauno rajono savivaldybėje ketvirtadienį apsilankiusi Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos (VTĮT) direktorė Ilma Skuodienė.
Specialistė tvirtino, kad berniukai dažniausiai nukenčia nuo fizinio smurto ir nepriežiūros, o mergaitės – nuo psichologinio arba seksualinio smurto. Yra ir daugiau problemų: skyrybos, globėjų trūkumas.
Pasitarime dalyvavę Kauno rajono savivaldybės vadovai ir socialinių įstaigų specialistai pastebėjo, kad problemų vaiko teisių srityje iš tiesų yra daug, tačiau nacionaliniu lygiu priimami sprendimai, neatsižvelgiant į savivaldybių specifiką, dažniausiai neduoda laukiamų rezultatų. „Lietuva labai skirtinga, todėl negalima taikyti šablonų. Reikia glaudesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir pasitikėjimo savivalda“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Kauno rajono savivaldybė viena pirmųjų šalyje patvirtino įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo priemonių planą, kurio tikslas – užtikrinti kokybišką švietimą kiekvienam mokiniui artimiausioje mokykloje, suteikiant jo ugdymosi poreikius atliepiančią pagalbą. Specialiųjų poreikių turinčių vaikų Kauno rajone yra 16 procentų, tačiau jų skaičius, kaip ir visoje Lietuvoje, nevaldomai didėja. Įgyvendinti įtraukiojo ugdymo modelį nelengva, nes trūksta specialistų, tėvai dažnai nenori pripažinti, kad jų vaikai turi raidos problemų.“
Čia citatos pabaiga. Toliau tekstas nėra subalansuotas ypatingai jautriems ir amžinai nesaugiai besijaučiantims paranojos ištiktiesiems.
Viskas čia labai paprasta – skundai kas 9 minutes, o jei reikės dar dažniau – yra sugeneruojami socialine reklama (proto knisimu), kuriai reikia vis daugiau pinigų. Reikia nuolat „opinti“ problemą, kuri kažkodėl vis gilesnė, kuomet gaunama daugiau pinigų, steigiama daugiau etatų ir teisių apsaugos žandarmerijai duodama vis daugiau įgaliojimų. Taip auga suinteresuotų parazitų armija, kuriai reikia juk iš kažko gyventi.
Dažnai patys net vaikų neturintys jaunikaičiai ir jauniklės, kurios įsidarbina saugoti svetimų vaikų teises, socialines reklamas apie neva masiškai skriaudžiamus ir žudomus vaikus trimituojančios viešųjų ryšių agentūros irgi juk turi iš kažko gyventi. Realiai kažko dirbti ar kurti nesinori, tai reikia pardavinėti orą.
Kaip parduoti orą?
Atrodo, kaip čia tą orą parduosi, jei jis ne tavo? Paprastai. Paveikios propagandos esmė yra labai banali. Pradžioje, reikia smogti emocijoms, paskui rėkiant retoriškai paklausti žinios dar neišsiaiškinusių oponentų, kurie dar tik gilinasi, ar jie tam pritaria. Įvarant šoką. Tada iškart reikia visai auditorijai staugti, kad padėtis tragiška ir reikia dar griežtumų, dar tarnybų etatų ir pinigų.
O oponentams, kurie tik bando išsiaiškinti kas iš tiesų nutiko, reikia viešai kaišioti tragedijos nuotraukas ir kaukti cypti bei skanduoti: „Tu, išgama, tam pritari?“. Nesvarbu, kad šiame kontekste tavo siūlomos teisinės iniciatyvos idiotiškos ir niekam nereikalingos. Svarbu bent kuriam laikui užčiaupti tą oponentą ir sukurti reikiamą foną, kurio paskui neišeina pakeisti.
Tada stumi parlamente ar kokio Kauno rajono taryboje neeilinę sesiją ir skubos tvarka prasistumi ko tau reikia. Proginiai įstatymai ir kiti teisės aktai Lietuvoje yra madingi.
Čia net galima atšokti nuo vaikų ir prisiminti Seimo kretinų inicijuotą įstatymą dėl lažybų reklamos draudimo. Irgi juk proginis. Esą kažkoks ten Stepukonis pralošė Nacionalinio stadiono pinigus, nes jį paveikė reklama, tai uždraudžiam. Ir nesvarbu, kad tai niekaip nesusiję dalykai, o gal kaip tik svarbu…?
Patogiau priimti proginį lažybų reklamų draudimą (tada stadionas atsiras?), nei kelti esminį klausimą, kaip tam kokiam tai Stepukoniu pavyko, Lietuvos banko, FNTT ir kitų padarų, kurie vis didina totalinį sekimą, panosėje, pagrobti tai, ką galima pralošti? Į tai gilintis dėl vienų ar kitų priežasčių kai kam itin baugu. Tad – apkaltinkime reklamą dėl to, kad Lietuvos bankas ir FNTT yra veltėdžiai šlamštai.
Iš patirties
Grįžtame prie vaikų. Turiu moralinę teisę sakyti, kad visa tai, kas transliuojama Kauno rajono merijos pranešime spaudai yra propagandos, pinigų išspaudimo ir smegenų plovimo dalis.
Kodėl? Mano vaikui jau veik 18. Gyvenimas susiklostė (tebūnie ir pats jį klosčiau nelabai gerai) taip, kad turėjau garbės bendrauti su valdiškais rūpintojėliais ir iš valdiškų vaiko teisių, ir iš viešųjų įstaigų, kuriuos finansuoja ta pati valdžia, skatindama protiknisą.
Skyrybos yra visada blogai – faktas. Net jei vedybos buvo laimingos – visko būna. Tai yra stiprus lūžis ir vaikui – niekada nėra gerai, kaip ir jo tėvams. Bet valdžia čia turi būti paskutinėje vietoje. Ne jos reikalas iki niekas neskambina 112, na dar maksimum pora telefonų (o valdžios prikurtų telefonų gausa – daugiau babkių). Taip turėtų būti.
Deja, mano durysna pasibeldė ir valdiškos vaiko teisės ir neva nevyriausybiniai pagalbininkai. Čia reikia prisiminti Ronaldą Reiganą. „I’m from the government and i’m here to help“ – jis mat nuo vyriausybės, idant padėtų. Pasak buvusio JAV prezidento – gero iš to nelauk. Ir, žinoma, nesulaukėme, nes aš, nei vaikas.
Penki metai siūlomų „pagalbos planų“, kuriuose kažkokie visiškai idiotiški pozityvios tėvystės kursai (lesyklos socialinės pedagogikos parazitėms ir praktikantėms, parazitams ir praktikantams), iš kurių nebuvo ir negalėjo būti jokios naudos.
Vizitai į namus, paklausti, kaip mums sekasi? Lyg jiems tai rūpėtų. Uostinėjimai ar nesu išgėręs (kiek išgėrinejau tiek pat anksčiau, ir tiek pat šitos nesąmonės metu. Tiesiog reikia žinoti, kaip veikia prievaizdinių parazitų sistema). Na ir Maisto banko paketai – esu cinikas ir imu viską, ką nelabai valdiška organizacija duoda. Ačiū. Aliejų suvartojome, makaronus padovanojome.
Prieš porą metų atsikniso. Mat ne ant kvailio užšoko, į šulinius niekas nekrito, o mums su dukra yra apie ką pajuokauti apie šitą valdišką, brangiai kainuojantį, kretinizmą. Dažnai su ja smagiai pasijuokdavome iš „pagalbininkų“. Po kiek laiko parašysiu apie tai atskirą feljetoną.
Gyventi nepaisant valdžios
Kad ir kiek, kretinų ir parazitų dėka, griežtėtų įstatymai, reikia vaikus mokyklose ir socialinėse reklamose skatinti skųstis dėl bet ko. Reikia ypač niekinti artimuosius ir šeimą, kaip pačią neva nesaugiausią vietą. Reikia kuo daugiau visokių telefoninių linijų (kuo jų daugiau, tuo daugiau finansavimo) ir propagandos socialinėse reklamose. Paskui reikia užsakyto socialinio tyrimo, kad padėtis ir toliau blogėja, tad pinigų ir propagandos neva reikia dar daugiau.
Ne, reikia sisteminio paprastumo – tai bet kokios sistemos naudingumo paslaptis. Nėra jokių smurto prieš vaikus, prieš lytį, prieš amžių ar senjorą. Yra smurtas prieš ASMENĮ. O jo būtent neturi būti. Tai paprasta, aišku ir konkretu. Nereikalauja filosofijų ir daugybės specialių tarnybų bei šimtų specialiųjų gelbėjimo linijų, kur dažniausiai dirba tie, kas nieko kito dirbti nemoka.
Pabaigai. Asmeniškai galiu pasiūlyti paslaugas tiems, kas susiduria su Vaiko teisių gynėjais. Pakonsultuosiu kaip su jais kalbėti ir kaip iš daugelio (tikrai ne visų) subtiliai tyčiotis.
Taigi, nutarkite ar reikia kuo daugiau niekais susirūpinusių politikų, na kokių nors bartoševiečių, raskevičių, šakalienių, morganų, kurie mylėtų jūsų vaikus labiau už jus, spaudos konferencijų bei neeilinių sesijų. Ten būtų pabaksnojama Matuko ar kito Matuko istorija ir staugiama, kad visi tiesiog masiškai taip daro ir vaikai turi tapti visuomenės nuosavybe. O tada juos apsaugos vaiko teisių žandarmerija, kurią reikia dar gausiau plėsti bei finansuoti.
Taigi – parazitai rėkia: finansavimas didėja, bet padėtis, anot mūsų, toliau blizgės, nes reikia daugiau babkių, nes po metų matysime ne 9, o 8 minučių intervalą.
The post Valdžia toliau eskaluoja isteriją dėl vaikų teisių appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
