Unikalia nuotaika alsuojantis Vilniaus Pasakų parkas: rekomenduoja apsilankyti Helovino išvakarėse

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Tarp Karoliniškių ir Lazdynų stūksantis Pasakų parkas – dar 1987 m. atidaryta erdvė, rudenį nušvintanti naujomis spalvomis. Všį „Vilniaus miesto parko“ miškininko Raimundo Eremino teigimu, pats tinkamiausias metas aplankyti legendomis apgaubtą parką – Helovinas, kuomet, visa žalioji zona alsuoja unikalia atmosfera.

Pasakų parką, kurį galima pavadinti Raganų kalno Juodkrantėje mažuoju broliu, dar praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje suprojektavo kraštovaizdžio architektas Romualdas Jurgilis.

„Čia buvo pastatytos įvairios medinės skulptūros, vaizduojančios mitines būtybes, pasakų personažus ir skirtingus jų siužetus. Didelė dalis jų išliko iki šių dienų. Šiurpą keliančių emocijų ieškantys vilniečiai čia gali išvysti praeivių tykančias klastingas laumes, devyniaragį elnią, demonstruojantį savo karūną, sunkiai besidarbuojančius baudžiauninkus ir daugybę kitų. Tai – išskirtinė patirtis“, – sako R. Ereminas.

Ypatingos instaliacijos – parko idėjos tęsinys

Jo teigimu, nuo 2019 m. parke veikia meninė-pažintinė instaliacija – iš medžių viršūnėse įrengtų projektorių ant žemės yra projektuojamos įvairios žinomų miesto legendų ir istorijų iliustracijos. Be to, šalia esančiuose informacijos stenduose galima iš arčiau susipažinti su žinomiausiais miesto padavimais.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

„Vakare ir naktį Pasakų parke atgimsta 10 šviečiančių Vilniaus legendų. Sutemus takeliuose ir medžių lajuose nušvinta Geležinio vilko, bazilisko, šv. Kazimiero ir kitų legendų bei istorinių asmenybių projekcijos. Tai – sėkmingas ir analogų Lietuvoje neturintis projektas. Galima sakyti, kad instaliacija keičia istorijos ir legendų vaizdavimo formą ir tokiu būdu išlaiko autentišką parko idėją“, – teigia Všį „Vilniaus miesto parko“ miškininkas.

Pašnekovas priduria, kad tikintiesiems, jog per Heloviną iš žemės galima sulaukti netikėtų svečių, jis turi gerų naujienų: „Pasakų parko lankytojai turi galimybę susipažinti su vis labiau populiarėjančiu žemės menu, nes čia „stovi“ viena gerai išsilaikiusi skulptūra. Laiptais nusileidus į apačioje esantį slėnį, galima išvysti stūksančią grunto ir akmens kompoziciją – ko gero vieną pirmųjų žemės meno pavyzdžių ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje.“

Aplankyti verta ištisus metus

Tiesa, R. Ereminas akcentuoja, kad Vilniaus Pasakų parkas miesto gyventojams svarbus ne tik per Heloviną, bet ir ištisus metus.

„Pasakų parkas yra reikšminga vilniečių rekreacinė zona. Aukštesnėse jo vietose želia miškas, o žemumoje, slėnyje, liko natūrali pieva. Teritorijoje suprojektuoti takeliai, kita būtina infrastruktūra. Galima sakyti, kad jis atlieka gamtinio ramsčio vaidmenį intensyviai urbanizuotoje teritorijoje šalia Vilniaus pasididžiavimo – televizijos bokšto“, – teigia miškininkas.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Toliau kalbėdamas apie Pasakų parko išskirtinumą, R. Ereminas akcentuoja, kad svarbiausia jo gamtinė vertybė yra miškas: „Tai yra jaunas 40-50 metų amžiaus pušynas su nemaža beržų priemaiša, kuri yra saugoma dėl biologinės įvairovės palaikymo, kuri tokiuose miškuose yra didesnė. Čia galima sutikti įvairių žinduolių – kiaunių, voverių, ežių, kurmių, šikšnosparnių – ar skirtingų paukščių – kėkštų, mėlynųjų ir didžiųjų zylių, startų, strazdų giesmininkų, liepsnelių, genių – bei daugybę kitų gyvūnų.