„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Lietuvos ekonomikos augimo prognozę didina iki 4,2 procento. Anot jo, infliacijos šuolis turėtų būti laikinas, o pagrindiniai vidutinio laikotarpio iššūkiai – darbuotojų trūkumas ir sėkmingas ES paramos įdarbinimas.
Per trečiadienį vykusį nuotolinį „Swedbank“ ekonomikos apžvalgos pristatymą N. Mačiulis aptarė sparčiai plintančios delta viruso atmainos galimą poveikį pasaulio ekonomikos atsigavimui. Taip pat buvo įvardytos galimos prastėjančių Lietuvos ir Kinijos bei Baltarusijos santykių ekonominės pasekmės, aptartos rizikos, susijusios su augančia infliacija, darbuotojų trūkumu, Lietuvos ekonomikos perkaitimu.
Rengdami makroekonominių rodiklių prognozes, „Swedbank“ ekonomistai rėmėsi prielaida, kad delta atmaina bei, tikėtina, kitos atmainos plis, tačiau skiepai užkirs kelią iki šiol taikytiems ekonominės, socialinės ir edukacinės veiklos suvaržymams.
„Ekonominės pasekmės yra šiuo metu gerokai mažesnės, nei pirmųjų [koronaviruso] bangų metu. Prie naujos pandeminės situacijos prisitaikė ir verslai, ir gyventojai“, – teigia N. Mačiulis, atkreipdamas dėmesį, kad kai kurie sektoriai yra vis dar suvaržyti, pavyzdžiui, turizmas.
Ekonomisto teigimu, griežtų karantinų, kai uždaromos mokyklos ir verslai, turėtų būti praeityje dėl valstybėse veikiančių žaliųjų ar vadinamųjų galimybių pasų. Vis dėlto išlieka dalies gyventojų nenoro skiepytis problema, pastebi ekonomistas.
„Labiausiai tikėtina, kad bus išvengta griežtų karantinų ir užteks švelnių socialinių apribojimų“, − sako N. Mačiulis.
3,7 procento infliacija
Apžvelgdamas ekonomines prognozes, ekonomistas šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę didina iki 4,2 proc., o kitų metų prognozę mažina iki 3,5 proc. Rekordinė ES parama ir atlyginimų augimo skatinamas gyventojų vartojimas panašų ekonomikos augimą lems ir ateityje.
„Šiemet Lietuvos ekonomika spurtavo greičiau, nei buvo tikėtasi – prie to prisidėjo itin didelė lietuviškų prekių paklausa eksporto rinkose, entuziastingas gyventojų vartojimas ir, panašu, atsigaunančios investicijos.
Vis tik nepaisant artėjančio didelio ES lėšų antplūdžio, kitais metais augimas turėtų sulėtėti – iki pusės procentinio punkto augimo „suvalgys“ transporto paslaugų eksporto į Baltarusiją kritimas bei mažėsiantis eksportas į Kiniją. Vis tik šie du veiksniai turės neigiamų pasekmių tik mažai daliai įmonių ir bus išvengta didesnių iššūkių visai ekonomikai, užimtumui ir valstybės finansams“, − komentuoja N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, šiemet vidutinis darbo užmokestis augs daugiau nei dešimtadaliu, o artimiausius dvejus metus augimas sulėtės tik nežymiai.
„Swedbank“ ekonomistai stipriai koreguoja kainų augimo prognozę – vidutinė metinė infliacija ir šiemet, ir kitais metais turėtų siekti 3,7 procento. Tačiau, ekonomisto vertinimu, ši didesnė infliacija dar nereiškia, kad Lietuvos ekonomika perkaista – trys ketvirtadaliai dabartinės infliacijos yra susiję su brangesnių žaliavų importu ir padidėjusiomis elektros bei dujų kainomis.
„Laisvų darbo vietų skaičius pakilo į rekordines aukštumas, ir netolimoje ateityje ši problema įmonėms taps dar opesnė. Darbuotojų trūkumas didina jų derybinę galią, dėl to stebime vieną sparčiausių atlyginimų augimų visame regione. Tačiau visi kiti veiksniai rodo, kad Lietuvos ekonomikos augimas išlieka tvarus – užsienio prekybos perteklius tebėra didelis, skolų ir pajamų santykis yra stabilus, būsto įperkamumas nesumažėjęs. Perkaitimo rizika išlieka, bet jo galima išvengti“, − apibendrina ekonomistas.
„Iki 2024 m. Europos centrinis bankas neturės priežasčių didinti palūkanų“, – pristatydamas infliacijos rizikas priduria N. Mačiulis.
Rizikų išlieka
Nors pandemija tęsiasi, dauguma Vakarų valstybių verslų prisitaikė prie naujos realybės, o vartojimas grįžo į savas vėžes. Daugelis valstybių vis dar taiko įvairias fiskalines bei monetarines skatinimo priemones, todėl „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad spartus augimas tęsis bent artimiausius dvejus metus.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiais metais augs 6 procentais.
„Krizė, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, buvo gili, bet labai trumpalaikė, todėl ir toliau tęsis visos euro zonos augimas“, – teigia N. Mačiulis.
„Nepaisant to, kad atvykstamasis turizmas yra gerokai mažesnis, nei buvo iki 2020 m., panašiai kaip ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse, suklestėjo vidinis turizmas“, – teigia N. Mačiulis.
N. Mačiulio apibendrinimu, ekonomikos augimo perspektyvos atrodo išties šviesos, tačiau vis dar išlieka nemažai rizikų.
„Naujos viruso atmainos gali dar labiau padidinti jo plitimą ir pavojingumą, o tai neigiamai paveiktų lūkesčius bei paklausą. Tačiau nemažesni sukrėtimai galimi ir pasiūlos pusėje – viruso proveržiai besivystančiose šalyse priverčia stabdyti gamyklas, sutrikdo uostų veiklą, didina daugelio žaliavų ir komponentų kainas bei kaitina ir taip jau didelę infliaciją“, − rizikas vardija N. Mačiulis.
Šaltinis: LRT.LT
