Dalinkitės
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį pranešė patenkinanti švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą bei perdavė jį Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kalba apie rinkimus rudenį.
Vyriausybės komunikacijos atstovai pateikė visą Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės komentarą, veikiau panašų į raudą:
„Šiandien pateikiau Lietuvos Respublikos Prezidentui p. G. Nausėdai švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą. Apgailestauju, kad nepavyko ministrės įtikinti tęsti pradėtus darbus iki XVIII-osios Vyriausybės įgaliojimų pabaigos, tačiau puikiai suprantu, kaip sudėtinga juos tęsti tuomet, kai didelę dalį laiko tenka skirti pasiaiškinimams, kurių neretai reikalauja tie, kurie patys negalėtų atsakyti į panašius ar gerokai rimtesnius klausimus. Gerbdama Jurgitą, jos emocinę sveikatą, šeimą ir kitas asmenines aplinkybes, sutikau jos prašymą perduoti Prezidentui.
Jurgitos Šiugždinienės prioritetas visada buvo realūs pokyčiai švietime, o ne asmeninis patogumas ar populiarumas. Esu dėkinga už per šiuos dvejus su puse metų, bendradarbiaujant su kitomis politinėmis partijomis, Seimu, bendruomene pasiektus rezultatus, nepaisant suvokimo, kad pokyčiai švietime retai ima matytis per vieną ar net per dvi kadencijas. Neabejoju, kad Nacionalinio susitarimo dėl švietimo nuostatos ir toliau bus švietimo politikos formuotojų kelio ženklai, kokia Vyriausybė bedirbtų.
Darbo Vyriausybėje metu neturėjau nė menkiausios progos suabejoti Jurgitos padorumu. Smerkti politiką už tai, kad jis praeityje neparodė didžiulės atidos ir kone antgamtiško įžvalgumo dėl taisyklių, kurios nereikalauja smulkmeniško atsiskaitymo, galbūt ir turi teisę tik tie, kurie patys gali paaiškinti kiekvieną litrą kuro ar remontą ir ne šiaip čekiais, o iš esmės. Nė kiek neabejoju, kad nei Jurgita, nei joks kitas ministras nieko nesigviešė, nei ką nors savinosi. Pasitikiu visais savo kolegomis Vyriausybėje ir didžiuojuosi tais rezultatais, kurių pavyko pasiekti per šiuos nelengvus dvejus su pusę metų dirbant minimalios daugumos sąlygomis.
Todėl nemanau, kad šiuo metu vykstantis procesas yra kaži kokia „trijų ministrų problema“, kurią galima būtų išspręsti jų atstatydinimu, kaip dabar bandoma pateikti. Tai yra principinis klausimas apie tai, kokie standartai keliami politikams, ar jie keliami visiems politikams, ar jie nėra netyčia keliami atgaline data ir kur yra tos atgalinės datos ribos, jeigu jos jau dabar peržengia net Buhalterinės apskaitos ir kitų įstatymų reikalavimus. Skaidrumo kartelę kritikai kelia vis aukštyn ir tai daro vykstančios diskusijos metu.
Tarp kritikų yra Seimo, kuriam Vyriausybė yra atskaitinga ir kuriame yra bent trečdalis buvusių savivaldos tarybos narių ir kurių parlamentinių išlaidų gėlėms ir kurui per covid pandemiją ar kitais laikotarpiais dar niekas detaliai nenagrinėjo, narių būrys.
Nemanau, kad Vyriausybės tikras ir tariamas skaidrumo problemas turi komentuoti Prezidentūra, mananti, kad rodo ypatingą skaidrumo pavyzdį P. Mačiulio atsistatydinimu, turint mintyje, kad Prezidentas nėra paskelbęs (nes neprivalo) savo 2018 m. turto ir pajamų deklaracijų duomenų, iš kurių būtų aišku, kad turėjo galimybes pats, kaip to reikalauja įstatymai, padengti rinkimų skolas. Apie kitus tiriamosios žurnalistikos žurnalistų aprašytas aplinkybes jau nekalbant – epitetas „pasakos“ nesukėlė tokios kontraversijos kaip „birželio 31 diena“ ataskaitoje.
Tad vieninteliu arbitru, kuris išties galėtų įvertinti šitą situaciją, laikau rinkėjus, kurių atsiprašau už tai, kad vietoje produktyvaus darbo tenka skirti jų Vyriausybei patikėtą laiką bandant gilintis į aplinkybes, su Vyriausybės darbu turinčias nedaug bendra, ir jas komentuoti. Todėl pritariau TS-LKD prezidiumo siūlymui kreiptis į parlamentines partijas dėl priešlaikinių rinkimų sušaukimo dar šį rudenį. Per juos galėtume ir pasitikrinti, kiek pasitikėjimo prarado Vyriausybė dėl to, kad jos ministrai nekaupia praeities čekių, kurių kaupti niekas nereikalavo.
Jau esu informavusi, kad tuo atveju, jeigu Seimas nepriimtų sprendimo dėl priešlaikinių rinkimų paskelbimo iki sesijos pabaigos, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui teiksiu Prezidentui savo atsistatydinimą, kas reikštų ir visos Vyriausybės atsistatydinimą. Todėl kita Švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūra Prezidentui teikiama nebus. Iki Vyriausybės įgaliojimų pabaigos šias pareigas laikinai siūloma eiti teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai.“
***
