Lietuvos planai pirkti modernias švediškas pėstininkų kovos mašinas CV-90 – puiki proga prisiminti, kad švediškos šarvuotos technikos Lietuvos kariuomenė turėjo ir anksčiau. Šiandien trumpai prisiminkime XX a. 4 deš. Lietuvos karių naudotus šarvuočius „Landsverk L-181-29/34“.
Tai buvo švedų kompanijos AB „Landsverk“ giminingų šarvuočių modelių šeima: L-180, L-181 ir L-182. Jų Europoje po nedaug turėjo ir naudojo keletas valstybių: Airija, Estija, Danija, Nyderlandai, Suomija ir Lietuva. Natūralu, kad daug daugiau jų buvo gimtosios Švedijos kariuomenėje. Tai buvo nesudėtingos konstrukcijos, patikimos ir patvarios mašinos.
Kaip ir kiti panašios konstrukcijos šarvuočiai, landsverkai buvo sukurti apšarvuojant paprastą gero pravažumo automobilį ar sunkvežimį, apginkluojant, sumontuojant papildomą įrangą ir prietaisus. Jais buvo galima ne tik kariauti, bet ir užtikrinti viešąją tvarką. Todėl, pavyzdžiui, estų 1937 m. įsigytas „Landsverk L-180“ buvo naudojamas Talino policijoje.
Kokiomis aplinkybėmis landsverkai atsidūrė Lietuvos kariuomenėje? Jų įsigijimas buvo dalimi XX d. 4 deš. kariuomenės modernizacijos. 1933 m. jų užsakė lietuviai, po poros metų – olandai. Įdomu, jog mūsų laikais vokiškas „Boxer“ pėstininkų kovos mašinas, taip ir „Landsverk“ Europoje pirmosios naudoti pradėjo šalis gamintoja, Nyderlandai ir Lietuva. Nyderlandų kariuomenės landsverkus perėmė šalį 1940 m. okupavusi Vokietija, o lietuvių – 1940 m. mus okupavusi Sovietų Sąjunga.
Istorikas dr. Andriejus Stoliarovas yra ištyręs, jog, atnaujinant technikos parką, buvo nuspręsta įsigyti 1929-1934 m. gamintus „Landsverk L-181“ modelio šarvuočius. 1933 m. gruodžio 7 d. dvišale sutartimi buvo numatyta įsigyti šešis naujus šarvuočius be ginkluotės, bet su jos sumontavimu. Ilgai užtruko įvairių klausimų suderinimai, problemų sprendimai, technikos, ginkluotės, šarvuotės bandymai.
Anot istoriko, „nauji šarvuočiai „Landsverk L-181“ buvo nudažyti maskuojamąja spalva, kamufliažu, šarvuočio šonai ir galas buvo pažymėti baltos spalvos Gediminaičių stulpais, o šarvuočio priekyje ir gale dar buvo numeriai. Kiekvienas šarvuotis buvo apginkluotas 1 vnt. 20 mm „Oerlikon“ automatiniu pabūklu ir 2 vnt. 7,92 mm „Maxim 08“ (Vokietija) kulkosvaidžiais. Papildomai ant šarvuočio bokštelio tvirtinosi dar vienas stovas kulkosvaidžiui. Iš viso: du kulkosvaidžiai ir automatinis pabūklas bokštelyje ir vienas šarvuočio korpuse. Šarvuotyje turėjo būti 240–300 sviedinių ir 3000 kulkosvaidžio šovinių, atsargoje – 1500 šovinių.“
1935 m. jie buvo priskirti reorganizuotai Lietuvos kavalerijai ir kiekvienam pulkui buvo priskirti šarvuočių ir dviratininkų būriai. Dr. A. Stoliarovas nurodo, kad 1-asis husarų, 2-asis ulonų ir 3-asis dragūnų pulkas turėjo po du priskirtus „landsverkus“.
Pasakodami apie landsverkų likimą po 1940 m. sovietų okupacijos, vėlgi remiamės dr. A. Stoliarovu. Anot jo, reorganizuojant Lietuvos kariuomenę, kavaleristų naudoti šarvuočiai buvo perduoti Lietuvoje dislokuotiems Raudonosios Armijos žvalgybos batalionams ir artilerijos pulkui. Istoriko teigimu, 1941 m. birželio 24–25 d. sukilimo metu Pabradės poligone lietuviai prieš sovietus panaudojo du šarvuotuosius automobilius, iš kurių vienas, vadovaujamas Šarvuočių būrio vado ltn. Albino Repšio, traukdamasis atsišaudė. Vėliau šarvuotasis automobilis buvo perduotas vokiečiams, o kitas, po susišaudymo su pasieniečiais ir žuvus jo įgulai, atiteko raudonarmiečiams.
Dr. A. Stoliarovo manymu, 1941 m. mašinos buvo išvežtos į Sovietų Sąjungos gilumą, kur buvo tiriamos ir naudojamos bandant naują karinę techniką. Kitais istoriko turimais duomenimis, šarvuočiai sunaikinti nebuvo, o buvo perduoti korėjiečiams ir dalyvavo 1950–1953 m. kariniame konflikte Korėjos pusiasalyje, nes amerikiečiai ten rado šios technikos su buvusiais lietuviškais skiriamaisiais ženklais, patvirtinančiais šį faktą.
01 – Lietuvos kariai prie šarvuočio „Landsverk 181“, 1936 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka
02 – Lietuvos kariai prie šarvuočio „Landsverk 181“, 1935-1940 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka
03 – Lietuvos kariuomenės šarvuotis „Landsverk 181“, 1938 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka
VDU Karo muziejaus info ir nuotr.
