Parlamentas pirmame posėdyje išsirinko pirmininką, paskyrė vicepirmininkus, suformavo valdybą. Paskirti ir frakcijų pirmininkai.
Seimas pirmajame posėdyje Seimo Pirmininku nutarė išrinkti parlamentarą Saulių Skvernelį.
Slapto balsavimo rezultatai: išdalinta biuletenių – 137, rasta negaliojančių – 1. Už Sauliaus Skvernelio paskyrimą Seimo Pirmininku balsavo 107 parlamentarai, prieš – 19, susilaikė 10 parlamentarų.
Seimo Pirmininku S. Skvernelis paskirtas ketverių metų kadencijai.
Seimo statute nustatyta, kad parlamento vadovas renkamas slaptu balsavimu Seimo pirmojoje sesijoje visam Seimo įgaliojimų laikui. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas gali siūlyti raštišku pareiškimu ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių (15 parlamentarų). Kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių Seimo narių.
****
Suliaus Skvernelio biografija
Gimimo data 1970 m. liepos 23 d.
Gimimo vieta Kaunas, Lietuva
Išsilavinimas
2005 Mykolo Romerio universitetas, teisės magistras
2002 Lietuvos teisės universitetas (dabar – Mykolo Romerio universitetas), teisės bakalauras
1994 Vilniaus Gedimino technikos universitetas, mechanikos inžinierius
1988 Marijampolės Jono Jablonskio vidurinė mokykla (dabar – Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija)
Darbo patirtis
2016–2020 Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas
2014–2016 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
2011–2014 Lietuvos policijos generalinis komisaras
2008–2011 Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas
2005–2008 Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas
2003–2005 Lietuvos policijos Eskortavimo rinktinės vadas
2001–2003 Lietuvos viešosios policijos biuras, Kelių patrulių rinktinė, komisaras
1999–2001 Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešosios policijos Kelių policijos tarnyba, Organizacinis skyrius, komisaras inspektorius.
1998–1999 Trakų policijos komisariatas, Kelių policija, komisaras inspektorius
1994–1998 Lietuvos policijos akademija (dabar – Mykolo Romerio universitetas), Policijos teisės ir profesinės taktikos katedra, asistentas
Politinė karjera
Nuo 2022 m. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas
2021 Seimo opozicijos lyderis
2020–2024 XIII Seimo narys
2016–2020 XII Seimo narys
Kita
Apdovanojimai: Lietuvos Respublikos Prezidento padėka (2002); Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro padėka (2002); Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklas „Lietuvos policijai – 85“ (2003); III laipsnio Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos garbės ženklas (2005); III laipsnio policijos garbės ženklas „Už nuopelnus“ už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybą (2006); Belgijos užsienio reikalų ministro ordinas „Karūnos kavalierius“ (2006); I laipsnio garbės ženklas „Už nuopelnus Valstybinės kelių transporto inspekcijai“ (2007); Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio, vidaus reikalų ministro ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padėkos (2008); garbės ženklas „Lietuvos šaulių sąjungos 90-mečio jubiliejus“ (2009); Viešosios saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos III laipsnio garbės ženklas „Už pavyzdingą tarnybą“ (2009); Vidaus reikalų ministerijos garbės ženklas „Už pavyzdingą tarnybą“ (2010); Lietuvos policijos II laipsnio garbės ženklas „Už pavyzdingą tarnybą“ (2011); vidaus reikalų ministro padėka (2012); garbės ženklas „Už nuopelnus Vidaus reikalų sistemai“ (2012); Nyderlandų Karalystės apdovanojimas (2018); Italijos Respublikos apdovanojimas (2018); Lenkijos Rytų Europos studijų instituto apdovanojimas „Metų žmogus 2017“.
Pomėgiai: sportas, istorija, sodininkystė
Kalbos: anglų, rusų, lenkų
Šeima
Žmona Silvija, duktė Eglė, sūnus Tadas
Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė šešias Seimo Pirmininko pavaduotojų kandidatūras – jais pasiūlė tvirtinti Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narius Rasą Budbergytę, Orintą Leiputę ir Juozą Oleką, „Nemuno aušros“ frakcijos narę Agnę Širinskienę, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę, Liberalų sąjūdžio frakcijos narę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Po įvykusio slapto balsavimo paskelbti balsavimo rezultatai dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų išrinkimo.
Nutarta Seimo Pirmininko pavaduotojais patvirtinti: Rasą Budbergytę (balsavo: už – 106, prieš – 11, susilaikė 14), Orintą Leiputę (balsavo: už – 101, prieš – 9, susilaikė 20), Juozą Oleką (balsavo: už –114, prieš – 6, susilaikė 11), Agnę Širinskienę (balsavo: už – 80, prieš – 42, susilaikė 9), Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę (balsavo: už – 96, prieš – 24, susilaikė 12), Viktoriją Čmilytę-Nielsen (balsavo: už – 91, prieš – 25, susilaikė 17).
J. Olekas savo prisistatymo kalboje žadėjo skirti visą patirtį ir jėgas, kad Seimo nario kiekvieno darbas galėtų labiau atspindėti Lietuvos žmonių lūkesčius ir mūsų bendras darbas būtų vaisingesnis.
„Turime padaryti viską, kad mūsų šalies įsipareigojimai stiprinti gynybą, glaudžiai bendradarbiauti su NATO ir Europos Sąjungos šalimis išliktų patys svarbiausi šiandienos geopolitinėje situacijoje. Privalome ir toliau tvirtai remti Ukrainos kovą už laisvę, nes ukrainiečiai kovoja ir už mūsų valstybės saugumą. Turime nepamiršti taip pat ir Baltarusijos žmonių, kurie kalinami, žudomi ir vejami iš namų už tai, kad nori gyventi demokratinėje valstybėje. Privalome atsigręžti ir į Lietuvos žmones. Per šiuos rinkimus jie labai aiškiai pasakė, kad nori Seimo, kuriam rūpėtų Lietuvos gyventojai. Kviečiu visus jus, dirbančius šios kadencijos Seime, turėti vieną aiškų tikslą – padaryti Lietuvos žmonių gyvenimą saugų ir orų“, – Seimo posėdyje sakė politikas.
Politikė R. Budbergytė pabrėžė: „Mes esame stiprūs ne tuomet, kai mes galvojame, kad esame geresni, bet tuomet, kai mes išmokstame išgirsti oponentą, kai išmokstame girdėti, štai tada ir yra gyva Seimo dvasia. Šiomis vertybėmis vadovausimės ir pirmininkaudami Europos Sąjungos Tarybai. Tai bus ypatingai svarbus laikotarpis tarptautinio bendradarbiavimo kontekste ir aš, kaip kandidatė į Seimo Pirmininko pavaduotojas, sakau jums, kad jeigu būsiu išrinkta į šias pareigas, darysiu viską, kad mes šį egzaminą išlaikytume puikiai. Turime parodyti, kad Lietuva yra pasiruošusi aktyviai ir kompetentingai ginti Europos Sąjungos vertybes.“
O. Leiputė savo kalboje pažymėjo, kad ekspertų pastabos rodo, kad mūsų teisėkūroje vis dar yra daug pilkų zonų. „Daugelis žmonėms aktualių, socialiai jautrių dalykų yra nepakankamai sureguliuoti. Stengsiuosi, kad parlamento darbotvarkė būtų socialiai jautri“, – sakė parlamentarė. Jos nuomone, labai svarbu laiku identifikuoti problemas dėl netinkamo įstatymo įgyvendinimo, bendradarbiaujant su teisinių institucijų dalyviais.
A. Širinskienė atkreipė dėmesį, kad laukia ne tik geopolitiniai iššūkiai, bet ir daug darbų viduje, nacionalinėje politikoje. „Turime tikrai sudėtingą situaciją sveikatos, švietimo sistemose, socialinėje politikoje yra likę dar papildomi iššūkiai, demografinė padėtis, deja, bet nėra džiuginanti. Nekalbu apie tai, kad tarp Lietuvos žmonių yra išlikęs tam tikras susiskaldymas ir, deja, bet jie kartais sako, kad bijo kalbėti. Visam tam, kad situacija keistųsi, aš net neabejoju, kad bus reikalingas darnus ir tikrai sutelktas darbas“, – kalbėjo parlamentarė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė besivilianti, kad bus galima sutarti dėl svarbiausių dalykų mūsų valstybei, dėl to, kad būtumėme laisva, nepriklausoma, demokratiška valstybė, kur galėtumėme išreikšti savo nuomonę, ką darome iki šiandien. „Turėdama patirtį ir praeitos kadencijos Seimo valdyboje, ir kaip buvusi daugiau nei trejus metus mūsų frakcijos seniūne, taip pat Europos reikalų komiteto vadove, viliuosi, kad mano patirtis galės būti naudinga valdybos darbe, jeigu jūs, Seimo nariai, pasitikėsite manimi ir išreikšite savo pasitikėjimą balsavimu. Bet, kaip ir sakau, man atrodo, grožis tame, kad turime skirtingas nuomones, bet kažkaip sugebame drauge dirbti po šiuo vienu stogu“, – Seimo posėdyje kalbėjo Seimo narė.
V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad kaip ir kiekviename Seime, ateinančius ketverius metus opozicijos vaidmuo bus labai svarbus. „Gali skambėti paradoksaliai, bet tuo pat metu turėsime būti ir atsvara valdantiesiems, ir užtikrinti mūsų valstybės sėkmės istorijos tęstinumą, ieškodami susitarimo klausimais, kurie yra kertiniai mūsų valstybei ir jos žmonėms“, – pabrėžė politikė. Ji taip pat akcentavo parlamentinės diplomatijos stiprinimo svarbą.
Įkurtos Seimo frakcijos ir paskelbti jų vadovai
Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis pakvietė Seimo frakcijų atstovus paskelbti pareiškimus apie frakcijų sudarymą ir atstovų į Seniūnų sueigą paskyrimą.
Seimo narys Remigijus Motuzas perskaitė pareiškimą dėl Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos įsteigimo. Šios frakcijos seniūnu išrinktas Seimo narys Remigijus Motuzas, pavaduotojais – Seimo narė Tadas Barauskas, Ilona Gelažnikienė, Orinta Leiputė, Karolis Podolskis, Jurgita Šukevičienė, Violeta Turauskaitė.
Seimo narys Robertas Puchovičius perskaitė pareiškimą dėl „Nemuno Aušros“ frakcijos įsteigimo. Šios frakcijos seniūnu išrinktas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, pavaduotojais – Seimo nariai Robertas Puchovičius ir Kęstutis Bilius.
Seimo narys Linas Kukuraitis perskaitė pareiškimą dėl Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ įsteigimo. Frakcijos seniūnu išrinktas Seimo narys Linas Kukuraitis, seniūno pavaduotojais – Seimo nariai Rima Baškienė ir Domas Griškevičius.
Seimo narys Mindaugas Lingė perskaitė pareiškimą dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos įsteigimo. Šios frakcijos seniūnu išrinktas Seimo narys Mindaugas Lingė, seniūno pavaduotojais – Seimo nariai Jurgis Razma, Audrius Petrošius, Paulė Kuzmickienė. Ši frakcija pasiskelbė opozicine frakcija.
Seimo narys Viktorija Čmilytė-Nielsen perskaitė pareiškimą dėl Liberalų sąjūdžio frakcijos įsteigimo. Frakcijos seniūne išrinkta Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, seniūno pavaduotojais – Seimo nariai Edita Rudelienė ir Simonas Gentvilas. Ši frakcija pasiskelbė opozicine frakcija.
Seimo narė Aušrinė Norkienė perskaitė pareiškimą dėl Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos įsteigimo. Šios frakcijos seniūne išrinkta Seimo narė Aušrinė Norkienė, pavaduotoja – Seimo narė Rita Tamašunienė.
Seimo narys Viktoras Fiodorovas perskaitė pareiškimą dėl Mišrios Seimo narių grupės įkūrimo. Seniūnu išrinktas Seimo narys Viktoras Fiodorovas.
Parlamentaras Gintautas Paluckas taip pat paskelbė deklaraciją dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, pagal kurią Seimo nariai, priklausantys Lietuvos socialdemokratų partijos, „Nemuno Aušros“ frakcijoms ir Demokratų frakcijai „Vardan Lietu
Kas yra Seimo frakcijos?
Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai laisva valia, nevaržomi jokių mandatų gali jungtis į frakcijas. Tačiau frakcijų kūrimas negali būti grindžiamas profesiniais ar vietiniais interesais.
Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys.
Ne mažiau kaip du Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės nariais. Jeigu mišrią Seimo narių grupę sudaro ne mažiau kaip 7 parlamentarai, jai suteikiamos tokios pačios teisės kaip ir frakcijoms.
Frakcijų paskelbimas. Seimo nariai, įkūrę frakciją, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareiškimą su savo parašais. Šiame pareiškime turi būti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos seniūno bei seniūno pavaduotojų pavardės.
Seimo Pirmininkas apie frakcijos įsikūrimą, iširimą ar veiklos nutraukimą privalo paskelbti Seimo posėdyje.
Seimo frakcijų darbo tvarka. Seimo narių frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seniūnas arba seniūno pavaduotojas, o pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas jos įgaliotas Seimo narys.
Frakcijos pačios nusistato darbo tvarką, bet ji negali prieštarauti Seimo statutui.
Frakcijoms taip pat leidžiama jungtis į koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija.
Seimo dauguma ir mažuma. Frakcijos parlamente priklauso Seimo daugumai arba Seimo mažumai.
Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės.
Seimo mažuma yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos, mišri Seimo narių grupė, taip pat Seimo narys, neįsiregistravęs į jokią frakciją tuo atveju, kai mišri Seimo narių grupė nesusidaro.
Opozicinės frakcijos. Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis.
Opozicinėms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Šios teisės jokia dingstimi negali būti apribotos.
Jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.
Patvirtinta Seimo valdyba
sis Seimo statutu, pirmajame parlamento posėdyje patvirtino Seimo valdybą. Už tai numatantį Seimo nutarimą vieningai balsavo 126 Seimo nariai.
Seimo valdyboje dirbs Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininko pavaduotojas Juozas Olekas, pavaduotojai Rasa Budbergytė, Orinta Leiputė, Agnė Širinskienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Organizacinius Seimo darbo klausimus sprendžia Seimo valdyba
Seime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis uždavinys − spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo.
Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo opozicijos lyderio. Posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas.
Posėdžiuose Seimo valdyba svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo narius, sprendžia dėl Seimo narių išvykų ne Seimo lėšomis sesijos metu, tvirtina ir teikia Finansų ministerijai Seimo kanceliarijos programų ir išlaidų sąmatų projektus, šaukia nenumatytus Seimo posėdžius, tvirtina preliminarų Seimo sesijos posėdžių grafiką, sudaro darbo grupes įstatymų projektams rengti, priima įvairius sprendimus, susijusius su Seimo kanceliarijos veikla, prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti ir kt.
Klausimus svarstyti Seimo valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, komisijos, frakcijos ir Seimo kancleris.
Seimo valdybos sprendimai priimami, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma.
Seimas patvirtino Seniūnų sueigos sudėtį
Pirmajame XIV Seimo posėdyje patvirtinta Seniūno sueigos sudėtis. Už tai numatantį Seimo nutarimą vieningai balsavo 126 Seimo narių.
Seimo sprendimu Seniūnų sueigoje dirbs: Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininko pavaduotojai Juozas Olekas, Rasa Budbergytė, Orinta Leiputė, Agnė Širinskienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas, frakcijos seniūno pavaduotojai Tadas Barauskas, Ilona Gelažnikienė, Karolis Podolskis ir Jurgita Šukevičienė, „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis, frakcijos seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, frakcijos seniūno pavaduotoja Paulė Kuzmickienė, frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Edita Rudelienė, Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas.
Kaip sudaroma Seniūnų sueiga?
Seniūnų sueigą sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai. Kiekviena frakcija į ją skiria po 1 atstovą nuo 10 frakcijos narių. Jeigu paskutinę nepilną dešimtį sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai, kiekviena frakcija papildomai skiria į sueigą dar po 1 atstovą. Frakcijos, kuriose nėra 10 narių, taip pat turi teisę skirti į Seniūnų sueigą po 1 atstovą.
Seniūnų sueigos posėdžiams vadovauja seniūnas, kurio pareigas pagal Seniūnų sueigos patvirtintą grafiką kas savaitę pasikeisdami eina frakcijų seniūnai. Beje, įdomu, kad ir pirmosios sesijos pirmajame Seniūnų sueigos posėdyje laikomasi pirmojo vadovo tradicijos, nes jam vadovauja vyriausias pagal amžių frakcijos seniūnas.
Seniūnu sueiga paprastai rengiama kiekvieną Seimo posėdžio dieną 8.30 val. Posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams, jie tiesiogiai transliuojami Seimo interneto svetainėje, viešai skelbiama su Seniūnų sueigos posėdžiais susijusi informacija.
Kokias funkcijas atlieka?
Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui.
Seniūnų sueiga savo posėdyje taip pat derina siūlymus dėl pagrindinio ir papildomo komitetų įstatymo projektui svarstyti paskyrimo bei dėl preliminarios įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje datos nustatymo ir kt.
Seniūnų sueigos posėdyje nutarimai dėl Seimo sesijos darbų programos, savaitės ar dienos darbotvarkės projektų priimami, jeigu jiems prieštarauja ne daugiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seniūnų sueigos narių. Jeigu kurie nors darbotvarkės punktai priimami balsų dauguma, prieštaraujant daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių, Seimui jie pateikiami kaip rekomendacijos.
The post Suformuota Seimo vadovybė appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
