Seimo bendruomenė gegužę skelbia Steigiamojo Seimo mėnesiu. Visą mėnesį Seimo rūmuose vyks veiklos, skirtos modernaus lietuviškojo parlamentarizmo pradininko susirinkimo 105-ajai sukakčiai. Apie tai praneša lrs.lt.
Tomas Čyvas
Kaip istorija išties byloja, 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinkęs pirmuosiuose visuotiniuose demokratiškuose rinkimuose išrinktas Steigiamasis Seimas įvykdė Vasario 16-osios Akto signatarų valią ir užbaigė jų darbą – vienbalsiai paskelbė esant atkurtą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką. Ši Steigiamojo Seimo deklaracija, pasak pranešimo spaudai, vykdoma ir šiandien. Ji yra, kaip nurodoma, yra vienas iš Kovo 11-osios Akto pamatų.
Gegužės mėnesį Seimo bendruomenė (kad ir kas tai būtų) organizuos įvairius minėjimo renginius (parodas, diskusijas, konferencijas, protmūšį*, ekskursijas Seimo bendruomenei Kaune), kuriais bus prisiminta Steigiamojo Seimo reikšmė Lietuvos valstybingumo istorijoje.
Steigiamojo Seimo susirinkimo ir Respublikos dieną Seimo posėdyje tradiciškai bus įteiktas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė, kurią šiais metais nuspręsta įteikti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Europos Parlamento nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui ir Moldovos mokslų akademijos nariui, Rumunijos mokslų akademijos garbės nariui Valeriu Matei.
Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną vyks kanceliarijos bendruomenės pokalbių ciklo „Pasikalbėkime“ renginys, kuriame vyks pokalbis su žurnalistu, valstybės apdovanojimų istorijos tyrinėtoju, kolekcininku Viliumi Kavaliausku „Valstybės apdovanojimas: idėja, prasmė, istorija“ ir išskirtinai renginio metu bus eksponuojamas Estijos Respublikos Laisvės kryžiaus III rūšies 1-ojo laipsnio ordinas – vienintelis apdovanojimas, kurį yra gavęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis.
Renginių programoje numatyti baigiamieji Demokratijos žinių konkurso renginiai: gegužės 15 d. – finalinis turas suaugusiesiems internetu, kuriame galės dalyvauti 25 proc. pirmajame etape geriausiai pasirodžiusių dalyvių, gegužės 17 d. – Demokratijos žinių konkurso finalas vyresnių klasių mokiniams Seimo rūmuose.
Taip pat Seimo bendruomenė kvies visus piliečius domėtis parlamentarizmo istorija, atvirų durų valandų metu (gegužės 16 d. 13–15 val.) apsilankyti Seimo I rūmų Vitražo galerijoje ir susipažinti su Seimo kanceliarijos parengta paroda „Pareiga ir atsakomybė. Signataras, Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis“.
* Registracija į protmūšį (iki gegužės 15 d. 12 val.) ČIA
Primintna, kad gerokai vėliau – tik 1996 metais sugalvotas Atkuriamojo Seimo (tikrovėje tai buvo okupuotos Lietuvos – LTSR – Aukščiausioji Taryba) – statusas nebuvo įtvirtintas nei 1990 m. Kovo 11 dieną, nei paskutiniame iš anksto nutrauktos kadencijos posėdyje. Tik po ketverių metų – istorijos perrašymo tikslu?:
lrs.lt duomenų bazė
Toliau Visuotinės lietuvių enciklopedijos informacija
1919 11 20 Lietuvos Taryba priėmė Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą (įsigaliojo 1919 12 02). Pagal jį laisvoje Lietuvos teritorijoje turėjo būti išrinkta 112 Seimo narių, o Lenkijos okupuotose teritorijose – 108 nariai (Vilniaus apygardoje – 30, Lydos – 29, Balstogės – 27 ir Gardino – 22 nariai).
1920 pradžioje atstovauti Mažajai Lietuvai numatyta išrinkti 9 narius, jie turėjo būti renkami faktiškai vien tik Klaipėdos krašte (tačiau nuo 1920 02 15 šios teritorijos valdymą perėmė prancūzų karinė valdžia). Iš viso tose vietose, kur dėl pasikeitusių aplinkybių rinkimų į Steigiamąjį Seimą nebuvo galima surengti, turėjo būti išrinkta 117 narių (net 5 daugiau nei laisvoje Lietuvos teritorijos dalyje). Steigiamojo Seimo rinkimai įvyko 1920 04 14–16.
Per pirmus Lietuvoje visuotinius, lygius, slaptus, tiesioginius rinkimus (balsavo 90 % rinkėjų) pagal proporcinę sistemą išrinkta 112 (iki Seimo darbo pabaigos – 150, iš jų – šeši Vasario 16 Akto signatarai) Steigiamojo Seimo narių.
1920 05 15 į pirmąjį posėdį susirinkus Steigiamajam Seimui baigėsi laikinumo laikotarpis – Seimas turėjo pakeisti Laikinosios Konstitucijos galiojimą, baigti Lietuvos laikinosios vyriausybės darbą. Steigiamasis Seimas t. p. turėjo nustatyti šalies santvarką, priimti Konstituciją, paskelbti esmines reformas, nustatyti santykius su kaimynais.
Krikščionių demokratų frakcijos nariai (1920, pirmoje eilėje sėdi trečias iš dešinės Steigiamojo Seimo pirmininkas A. Stulginskis, ketvirtas – vicepirmininkas Justinas Staugaitis, antroje eilėje stovi trečias iš dešinės Krikščionių demokratų partijos vadovas M. Krupavičius, ketvirtas – J. Purickis; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)Steigiamojo Seimo nario A. Tumėno liudijimas (1921 01 25; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Be išvardytųjų, dauguma Seimo narių visuomenei buvo mažai girdėti ar visai nežinomi; tarp Seimo atstovų buvo 15 ūkininkų, 7 darbininkai, 4 amatininkai, 11 kunigų, 13 pedagogų, po 11 teisininkų, gydytojų ir vaistininkų, 7 kariškiai, 15 valdininkų ir tarnautojų, po 3 rašytojus ir agronomus, 9 kitų profesijų atstovai. Pagal amžių Steigiamasis Seimas buvo labai jaunas: 1/3 narių buvo iki 30, 40 % – nuo 31 iki 40, 10 % – vyresni nei 50 metų. Išrinktos 5 moterys: G. Petkevičaitė-Bitė, M. Galdikienė, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Emilija Spudaitė-Gvildienė, Salomėja Stakauskaitė.
