Europos Komisijai (EK) ketinant per artimiausius 4-12 metų uždrausti į Bendrijos rinką tiekti prekes ir produktus, kuriuose būtų mikroplastikų, Seime kol kas stabdomi svarstymai Lietuvoje greičiau uždrausti tokias sintetines daleles turinčią kosmetiką.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas tokį sprendimą priėmė šią savaitę, išklausęs Aplinkos ministerijos informaciją apie planuojamus europinius pokyčius dėl sintetinių polimerų mikrodalelių arba mikroplastikų, pridedamų į įvairius produktus siekiant pagerinti jų išvaizdą ar kitas savybes.
„Palaipsniui uždraudus į rinką tiekti tokias sintetines polimerų mikrodaleles, sumažės tarša ir ore, ir dirvožemyje, ir vandenyje, o po 20 metų nuo ribojimo įvedimo, visoje ES mikroplastiko tarša sumažės 70 proc.“, – komiteto nariams teigė ministerijos Atliekų politikos grupės atstovė Donata Pipiraitė-Vališkienė.
Higienos ir kosmetikos prekių su mikroplastiku greitesnio uždraudimo Lietuvoje siekė Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis. Jis pabrėžė, kad jo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos buvo parengtos remiantis Prancūzijos ir kitų šalių pavyzdžiu, kur jau taikomi kai kurie ribojimai tiekti į rinką nuplaunamų kosmetikos produktų, kurie turi mikroplastikų.
Jis pripažįsta, kad Briuselio planuojamas reglamentavimas bus visapusiškesnis ir griežtesnis, nes apims ne tik higienos, kosmetikos prekes, bet ir kitą produkciją, tačiau priekaištauja, kad Lietuva nesiekia dar griežtesnių suvaržymų.
„Nesuprantu, kam reikia tokių ilgų pereinamųjų laikotarpių (išparduoti jau pagamintus mikroplastikų turinčius produktus ar prekes – BNS)“, – komiteto posėdyje sakė parlamentaras.
K. Adomaitis taip pat pabrėžė, kad Lietuva gali siekti griežtesnio produktų, kuriuose yra mikroplastikų, ženklinimo.
Jis siūlo nedelsiant įpareigoti gamintojus ir platintojus ant produktų nurodyti, kad juose yra tokių plastiko dalelių: „Kai žinos, žmonės rinksis, pirkti jiems tą prekę su plastiku ar ne“.
Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės teigimu, Lietuva dar gali siekti griežtesnių ribojimų dėl ženklinimo ir pereinamųjų laikotarpių, tačiau tai galėtų vykti derantis dėl bendro europinio reguliavimo Briuselyje, o ne vietiniu lygiu.
„Galime pasižiūrėti, kur tą ambiciją galime parodyti, nes ir patys verslai, ir pramonė deklaruoja siekį keistis ir transformuotis“, – kalbėjo ji.
Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacijos direktorė Inara Joniškienė teigė, kad tokių mikrodalelių draudimas palies 70 vidutinių ir mažų Lietuvos įmonių.
„Jeigu joms reikės performuluoti per trumpus laikotarpius tiek produktų… tai neįmanoma. Tai ne blynų kepimas, kai netinka tie, galiu kitus miltus įdėti. Kiekvienai kosmetikos formulei pakeičiant vieną ingredientą, visa formulė išyra“, – tvirtino I. Joniškienė.
Ji siūlė taikyti išimtis lūpų, makiažo ir nagų priežiūros priemonėms, to paties esą siekia ir Lenkija.
Tokių medžiagų, kurias ketinama uždraustiuždrausti, gali būti nenuplaunamoje ir dekoratyvinėje kosmetikoje, pavyzdžiui, šveitikliuose, blizgučiuose, higienos produktuose, plovikliuose, vaškuose, blizginimo priemonėse, granuliuotame užpilde, kuris naudojamas sintetiniams sporto paviršiams, o taip pat tręšimo, augalų apsaugos ir kai kuriuose kituose produktuose.
Ketverių metų pereinamasis laikotarpis planuojamas nuplaunamos kosmetikos gaminiams, o 12 metų – lūpų, nagų priežiūros, dekoratyvinės kosmetikos gaminiams, nes naudojant juos tarša mikroplastiku yra maža, o prisitaikyti išlaidos pramonei – didelės.
Natūraliems polimerams ribojimai nebūtų taikomi.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
BNS