Dalinkitės
Parlamentas eilinį kartą skelbia rūpestį dėl savižudybių ir smurto. Vėl reiškiasi speciali komisija.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija lapkričio 23 d. svarstė klausimą, kaip atsakingos institucijos, tarnybos, įstaigos ir specialistai bendradarbiauja, teikdami psichologinę pagalbą po smurtinių įvykių – įvykus savižudybei, žmogžudystei ar esant jų rizikai, kaip reikėtų patobulinti veiksmingos intervencijos, įvykus savižudybei, algoritmus.
„Bet kuri savižudybė yra didžiulė tragedija ir sunki trauma artimiesiems. Deja, Lietuvoje buvo bent keli atvejai, kai šis algoritmas nesuveikė“, – teigė Komisijos pirmininkas Andrius Navickas.
Posėdyje dalyvavę įvairių institucijų, tarnybų ir įstaigų atstovai pristatė iššūkius, su kuriais susiduria savo darbe, pateikė įžvalgas, kas galėtų prisidėti prie efektyvesnės pagalbos teikimo, ypač krizę patiriančio žmogaus nuvedimo pas specialistus.
Šio klausimo svarstymą inicijavusio Komisijos nario Lino Slušnio teigimu, „į psichologines krizes reaguojančių organizacijų skaičius rodo, kad Lietuva turi pakankamai žmogiškųjų išteklių joms spręsti, tačiau tokį potencialą realizuoti trukdo tai, kad tarnybos, organizacijos dirba tarsi atskiruose „burbuluose“.
Posėdžio metu akcentuota, kad prevencinės priemonės apie savižudybės riziką ir jos atpažinimą yra labai svarbios, tačiau jos tampa neveiksmingomis krizės ištiktam asmeniui, kuriam reikalinga specialistų pagalba, įvykus savižudybei, žmogžudystei, kitam smurtiniam įvykiui ar esant jų rizikai. Toks žmogus psichologines krizes reaguojančių organizacijų specialistų turėtų būti „pagautas“ ir nuvestas pas pagalbą teikiančius specialistus.
Seimo nario L. Slušnio teigimu, „psichologinę pagalbą po smurtinių įvykių teikiančių tarnybų bendradarbiavimo klausimas turėtų būti suvokiamas kaip estafetės lazdelės perdavimas, idant nė vienas žmogus, esantis krizinėje situacijoje (po smurtinių įvykių ar esant jų rizikai), neliktų nepastebėtas, „nepasimestų“ sistemoje ar vienoje savivaldybėje, bet būtų tiesiogine prasme paimtas už rankos ir palydėtas ten, kur jam būtų suteikta reikalinga psichoterapeutų ir kitų specialistų pagalba“.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja dr. Simona Bieliūnė informavo, kad šių metų rugsėjo pabaigoje sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtintas atnaujintas Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos aprašas, įsigaliosiantis nuo 2023 m. sausio 1 dienos.
Šis aprašas nustato savižudybės grėsmės nustatymo, pagalbos organizavimo ir teikimo tvarką ir yra taikomas visa apimtimi, kai yra tiesioginis kontaktas su asmeniu. Kai kontaktas su asmeniu yra netiesioginis (telefonu, kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis), aprašas taikomas tiek, kiek įmanoma, atsižvelgiant į galimybes identifikuoti asmenį ir jo buvimo vietą.
Taip pat akcentuota, kad yra itin svarbu, kad visos institucijos ir tarnybos prisidėtų prie savižudybių prevencijos, sutiktų perduoti krizinėje situacijoje esantiems asmenimis informacinius lankstinukus, kur galima gauti pagalbą, kaip atpažinti savižudybės rizikos požymius ir pan.
„Siekiant sklandžiau ir efektyviau suteikti pagalbą psichologinius sunkumus patiriantiems žmonėms yra itin svarbu užtikrinti sinchronizuotą ir bendradarbiavimu grįstą šių tarnybų darbą, kuris taip pat prevenciškai veiktų specialistų perdegimo klausimu“, – akcentavo Komisijos narys L. Slušnys.
Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė pristatė šio centro administruojamą paslaugą – mobiliąsias psichologinių krizių įveikimo komandas, kurios teikia pagalbą, patyrus krizę organizacijoje, šeimoje, bendruomenėje ir kt.
Posėdyje akcentuota būtinybė mažinti visuomenėje vis dar plačiai paplitusią savižudybės stigmą – nepagrįstą baimę kalbėti savižudybių tema su asmenimis, patyrusiais artimojo savižudybę. Taip pat akcentuota teikiamų savižudybių prevencijos, intervencijos ir postvencijos paslaugų, ypač krizių įveikimo komandų teikiamų paslaugų (pasiekiamų telefonu 1815), viešinimo svarba ir visų tarnybų tarpusavio bendradarbiavimas visuomenės švietimo klausimais.
„Svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas nuosekliai prevencijai, o intervencijos, „gaisrų gesinimas“ gali būti tik papildoma priemonė. Jos veiksmingumas labai priklauso nuo to, kaip sąveikauja įvairios institucijos, ar turi veikimo kritinėje situacijoje įgūdžius“, – apibendrino Komisijos pirmininkas A. Navickas.
Komisija po posėdžio ketina raštu kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ji imtųsi lyderystės, kuriant ir tobulinant psichologinę pagalbą teikiančių tarnybų bendradarbiavimo mechanizmą. Juo siekiama, kad būtų kuo mažiau tarnybų bendradarbiavimo spragų, kurių kaina yra milžiniška – žmogaus gyvybė.
2022 m. lapkričio 23 d. Komisijos posėdyje dalyvavo atstovai iš įvairių institucijų ir įstaigų: Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos psichiatrų asociacijos, Lietuvos psichologų sąjungos, Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos (LEPTA), Higienos instituto Psichikos sveikatos centro, Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, Jonavos rajono visuomenės sveikatos biuro.
Komisijos posėdžio įrašą galima rasti čia.
