Šalyje nustačius paukščių gripo atvejų – pagrindinės rekomendacijos, kaip derėtų elgtis

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai visoje Lietuvoje nustačius keliasdešimt paukščių gripo židinių, paplitusių tarp vištų, į situaciją reaguoja ir Vilniaus miesto savivaldybė. Kadangi daugiau nei 20 paukščių gripo židinių užfiksuota Vilniaus rajono savivaldybėje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dalijasi rekomendacijomis, kaip užkardyti paukščių gripo plitimą.

Vartojant paukštienos gaminius užsikrėsti žmogui pavojaus nėra

Nustačius paukščių gripą, paukščiai ligos židinyje nugaišinami. Paukščių gaišenos ir kita ūkio produkcija, pašarai saugiai sunaikinami. Griežtos apsaugos priemonės taikomos ir ūkiuose, kuriuose yra įtariamas ligos protrūkis. Be to, apdorojant termiškai paukščių gripo virusas žūsta.

Paukščių gripo požymiai

Paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse.

Nuo ligos gali nugaišti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių.

Rekomendacijos paukštininkystės ūkiams: 

▪Paukštininkystės ūkis turi būti įrengtas taip, kad į jį negalėtų nekontroliuojami patekti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, laukiniai, bešeimininkiai ir kiti gyvūnai. 

▪Ūkio teritorija turi būti nuolat tvarkoma, joje auganti žolė – šienaujama. 

▪Prieš įvažiavimą į paukštininkystės ūkio teritoriją turi būti užtikrinta visų įvažiuojančių transporto priemonių dezinfekcija. 

▪Pastatai ir patalpos, kuriose laikomi lesalai, turi būti sukonstruotos ir įrengtos taip, kad į jas negalėtų patekti laukiniai paukščiai ir graužikai, jos turi atitikti ir kitų, pašarų laikymą reglamentuojančių, teisės aktų reikalavimus. 

▪Ūkyje privalu registruoti informaciją apie paukščių gaišimą, vandens bei pašarų suvartojimą, kad būtų galima anksti nustatyti ligą ir sustabdyti užkrato plitimą į kitas teritorijas. 

Rekomendacijos mažiems naminių paukščių ūkiams: 

▪Pavasarinės ir rudeninės paukščių migracijos metu (kovo–balandžio ir rugsėjo–spalio mėn.) laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiai paukščiais. 

▪Naminiams paukščiams skirtą pašarą laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių mechaniškai pernešti virusą. 

▪Nenaudoti naminių paukščių girdymui atvirų vandens telkinių vandens. 

Rekomendacijos medžiotojams: 

▪Medžiotojai turi žinoti, kad medžiojamieji vandens paukščiai yra potencialūs paukščių gripo nešiotojai, todėl medžioklė, sumedžiotų paukščių tvarkymas ir išpjaustymas turi būti vykdomas laikantis biologinio saugumo reikalavimų. 

▪Visos medžiojamų paukščių atliekos turi būti laikomos potencialiai užkrėstomis ir saugiai pašalinamos. Draudžiama sumedžiotų vandens paukščių atliekas sušerti naminiams gyvūnams (šunims, katėms ar kt.). 

▪Medžioklės metu ir po medžioklės laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Vengti tais pačiais rūbais ir apavu lankytis paukščių laikymo vietoje ir medžioklėje, nes paukščių gripo virusas gali būti platinamas per drabužius, vaikiškus batus, transporto priemones ir pan. 

Rekomendacijos keliautojams: 

▪Keliaujantys asmenys užsienio šalyse turėtų vengti tiesioginio kontakto su laukiniais ar naminiais paukščiais, atsisakyti ekskursijų į paukščių turgus, ypač tose šalyse, kuriose fiksuojami paukščių gripo protrūkiai. 

▪Reikėtų įsitikinti, kad valgoma paukštiena yra gerai termiškai apdorota (virta ar kepta) ir griežtai laikytis asmeninės higienos. 

▪Nesistengti įsivežti paukščių ir gyvūninių maisto produktų į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos valstybių – tai griežtai draudžiama. 

Pastebėjus būdingų ligos požymių naminių paukščių pulke, ėmus gaišti naminiams paukščiams ar aptikus nugaišusį laukinį vandens paukštį reikėtų apie tai pranešti artimiausiam Valstybiniam maisto ir veterinarijos tarnybos departamentui arba nemokamu tel. 8 800 40 403.