Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija sekmadienį pareiškė, kad pritaria šalies prisijungimui prie NATO, taip atsisakydama dešimtmečius trukusios priešpriešos ir atverdama kelią šiai Skandinavijos valstybei teikti paraišką dėl narystės aljanse.
„Tokiu būdu socialdemokratai sieks užtikrinti, kad Švedija, jei paraiška bus patvirtinta, pareikštų vienašališkas išlygas dėl branduolinių ginklų ir nuolatinių bazių dislokavimo Švedijos teritorijoje“, – sakoma partijos pareiškime praėjus kelioms valandoms po to, kai kaimyninė Suomija pranešė apie savo oficialų ketinimą teikti paraišką dėl narystės.
Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, istoriškai neutraliose Švedijoje ir Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma šių šalių gyventojų dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.
Švedijos parlamentinių partijų penktadienį paskelbtoje saugumo politikos apžvalgoje padaryta išvada, kad Švedijos narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką.
Apžvalgoje nepateikiama konkreti rekomendacija, kokį kelią galiausiai turėtų pasirinkti šalis, tačiau pažymima, kad „nėra realistiška plėtoti dvišalius gynybos aljansus už esamų europinių ir euroatlantinių struktūrų ribų“. Joje taip pat pripažįstama, jog dabartinio bendradarbiavimo sąlygomis „nėra garantijų, kad Švedijai bus padedama, jei ji taptų rimtos grėsmės ar atakos taikiniu“.
Švedijos vyriausybė antradienį planuoja pateikti NATO oficialią paraišką priimti šalį į Vakarų gynybos aljansą, sekmadienį paskelbė dienraštis „Svenska Dagbladet“.
Anot leidinio, jog jeigu viskas vyks kaip planuota, Švedijos prašymas antradienį Briuselyje bus įteiktas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.
Kaip rašo „Svenska Dagbladet“, šie planai dar gali būti pakeisti, kadangi Stokholmas nori įteikti paraišką kartu su kaimynine Suomija, bet dar neaišku, ar Helsinkis parengs savo paraišką iki antradienio.
Švedija, kuri Antrajame pasauliniame kare buvo neutrali, daugiau kaip 200 metų nedalyvavo kariniuose aljansuose, nors nuo 1990-ųjų užmezgė glaudesnius ryšius su NATO.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą teigė, tiek Suomija, tiek Švedija būtų priimtos „išskėstomis rankomis“.
Kiek anksčiau tokį patį siekia deklaravo Suomijos vyriausybė. Dėl abiejų kandidatūrų abejones išreiškė Turkija, tačiau Stokholmas ir Helsinkis mano sisitarsią su Ankara. Kremlius, kuris NATO plėtroxs stabdymą skelbė vienu iš tikslų pradėdamas karą prieš Ukrainą, toliau grasina branduoliniu ginklu bei pasauliniu karu. Esą Rusija jaučiasi apsupta.
BNS, kaunieciams.lt
