Dalinkitės
Rusija tęsia nepaskelbtą karą prieš Ukrainą, kurį pradėjo 2014 metais, o atnaujino 2022 metų vasario 24 dieną. Kaip pabrėžia ekspertai, puolimo ir aršių artilerijos bei raketinių mūšių intensyvumas kiek apslopo, nes abiems pusėms reikia papildyti resursus. Tačiau pasaulį neramina įtampa aplink Zaporožės atominę elektrinę, kuri gali išprovokuoti didžiulę branduolinę katastrofą. Nauja taip pat ir tai, jog Rusijos okupuotame Kryme dega ir sproginėja aerodromai bei amunicijos sandėliai.
***
Ukraina neturi jokių apribojimų smūgiams prieš okupantus Kryme, – teigia Oleksijus Reznikovas. Gynybos ministras patikslino, kokius būtent apribojimus JAV nustatė NATO ginklų naudojimui. JAV ir partnerių Ukrainai suteikta ginkluotė negali būti naudojama Rusijos teritorijoje, tačiau tai negalioja laikinai okupuotam Krymui.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tai sakė interviu “Amerikos balsui”.
“Esame sutarę su JAV, kad Rusijos Federacijos teritorijoje nenaudosime JAV ir partnerių mums suteiktų ginklų. Tačiau jei šiandien kalbame apie laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, kuriose yra priešas, deokupaciją, tai atitinkamai tokių limitacijų neturime”, – sakė O. Reznikovas.
Kaip pranešė UNIAN, anksčiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, paklaustas apie Vakarų šalių ginklų panaudojimą Kryme, pabrėžė, kad Europa ir JAV remia Ukrainos vientisumą ir suverenumą.
Kaip pažymėjo Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai, panašu, kad per neseniai įvykdytas atakas prieš priešo karinius objektus Kryme Ukraina nenaudojo Vakarų partnerių ginklų. Tačiau jie pabrėžė, kad tai neprieštarautų susitarimams su valstybėmis ir Vakarais nenaudoti šių ginklų Rusijos teritorijoje. Nei ES šalys, nei JAV nelaiko Krymo Rusijos teritorija.
***
Po virtinės gaisrų ir sprogimų Rusijos aneksuotas Krymas iš saugios bazės tolesnei invazijai į Ukrainą virto židiniu, rodančiu, kokie iššūkiai laukia Maskvos jau beveik pusmetį trunkančiame kare.
Trečiadienį Jungtinės Karalystės gynybos žvalgyba pareiškė, kad „Rusijos vadai greičiausiai bus vis labiau susirūpinę dėl akivaizdžiai sumažėjusio saugumo Kryme, kuris veikia kaip užnugario bazė okupacijai“.
Net pati Rusija pripažino, kad sprogimai ir gaisrai, antradienį nuniokoję amunicijos sandėlį netoli Džankojaus kadaise saugiame Kryme, buvo „sabotažo aktas“, sukėlęs sumaištį ir privertęs evakuoti apie 3 000 žmonių.
Trečiadienį tame sandėlyje sprogimai tebesitęsė, tarsi ryškus priminimas apie Rusijos pažeidžiamumą Kryme.
Prieš savaitę Rusijos kariuomenė Kryme jau susidūrė su spaudimu, Ukrainai pranešus, kad per sprogimus buvo sunaikinti devyni Rusijos kariniai lėktuvai. Tuo metu Maskva tvirtino, kad sprogimai galėjo kilti dėl atsitiktinės nuorūkos.
Tokių paaiškinimų nebeužtenka, nes karas, kurio centre ilgą laiką buvo žiaurios kovos Ukrainos rytiniame Donbaso regione, dabar įgauna vis didesnę reikšmę pietiniame Kryme.
Krymo perspektyvas pablogino verslo laikraščio „Kommersant“ pranešimas, kad sprogimų taip pat įvyko netoli pusiasalio centre esančios Gvardeiskojės. Trečiadienį Rusijos valdžios institucijos vis dar nieko nebuvo pakomentavusios šiuo klausimu.
Britų žvalgybos pranešime teigiama, kad Gvardeiskojėje ir Džankojuje „yra du svarbiausi Rusijos kariniai aerodromai Kryme“.
Rusija aneksavo Krymą 2014 metais po Kyjive įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos, nuvertusios Kremliui palankų Ukrainos prezidentą.
Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.
Jei už sprogimus būtų atsakingos Ukrainos pajėgos, tai reikštų reikšmingą karo eskalaciją. Tokie išpuoliai taip pat galėtų rodyti, kad Ukrainos agentai sugeba prasiskverbti giliai į Rusijos okupuotą teritoriją.
Rusijos puolimo priešakyje esančiame Donecko regione du civiliai žuvo, o dar septyni buvo sužeisti per Rusijos surengtą kelių miestų ir kaimų apšaudymą.
Pasak Odesos regiono administracijos atstovo Serhijaus Bratčuko, naktį Rusijos bombonešiai Tu-22M3 paleido sparnuotąsias raketas į Odesos regioną, sužeisti keturi žmonės.
Pietiniame Mykolajivo mieste dvi Rusijos raketos anksti trečiadienį apgadino universiteto pastatą, tačiau niekas nebuvo sužeistas.
Rusijos pajėgos naktį taip pat apšaudė Charkivą ir įvairias Charkivo srities dalis. Nukentėjo gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra, tačiau aukų pavyko išvengti.
Ketvirtadienį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) planuoja vykti į Ukrainą ir vakariniame Lvivo mieste susitikti su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu). Jie turėtų aptarti grūdų gabenimą ir galimybę nusiųsti faktų nustatymo misiją į Rusijos kontroliuojamą Zaporožės atominę elektrinę, kurios apšaudymu Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą. Esama ir nuomonių, jog tai Rusijos elektros šantažas, siekiant palikti Ukrainos dalį be elektros.
***
Pasak Ukrainos gynybos ministro O. Reznikovo, JAV netrukus suteiks naują pagalbos saugumo srityje paketą, taip pat nusprendė pasielgti Norvegija. O. Reznikovas apie tai pranešė mikrotinklaraštyje “Twitter”.
Visų pirma Ukrainos gynybos vadovas atskirai kalbėjosi su JAV kolega Lloydu Austinu ir Norvegijos kolega Bjørnu Arildu Gramu.
“Turėjau nuostabų pokalbį su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu. Aptarėme dabartinę saugumo situaciją, kylančius poreikius mūšio lauke ir būdus stiprinti Ukrainos kariuomenės pajėgumus. Netrukus bus suteikta daugiau JAV pagalbos”, – pabrėžė J. Reznikovas.
“Vakar telefonu kalbėjausi su savo draugu ir kolega Norvegijos gynybos ministru Bjørnu Arildo Gramu. Esame dėkingi Norvegijos vyriausybei už jos sprendimą suteikti naują karinės pagalbos paketą ir mokyti Ukrainos karius”, – sakė J. Reznikovas.
***
Latvijos valdžios institucijos perdavė Ukrainai keturis sraigtasparnius. Apie tai “Twitter” mikrotinklaraštyje pranešė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas. “Ukrainos karinės oro pajėgos ką tik gavo keturis Latvijos dovanotus sraigtasparnius”, – pabrėžė ministras.
A. Pabrikas taip pat sakė, kad Vakarai turėtų remti Ukrainą tol, kol visa jos teritorija bus išlaisvinta iš Rusijos okupacinių pajėgų.
Jo nuomone, Ukrainai perduoti sraigtasparniai padės vykdyti karines operacijas ir išgelbės Ukrainos karių gyvybes.
Daugelis pasaulio šalių nusprendė paremti Ukrainą. Visų pirma Latvija nustojo išduoti vizas rusams ir pripažino Rusijos Federaciją terorizmo rėmėja.
UNIAN.ua, BNS, kaunieciams.lt
