Hidrologams nuo kitos savaitės prognozavus pliusinę temperatūrą, šių metų sniegingą žiemą pakeis artėjančio pavasario potvynis. Kasmetiniai potvyniai kelia grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei ir jų turtui, todėl šiai stichijai išvengti būtina iš anksto pasiruošti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis, kad būtų išvengta potvynio metu sukeltų nelaimingų atsitikimų ir patirta kuo mažiau turtinių nuostolių.
Prieš prasidedant potvyniui nėščioms moterims, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams rekomenduojama iš potvynio zonos išvykti į saugesnes vietas. Prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje. Vis dėl to nusprendus likti potvynio zonoje, būtina pradėti rengtis galimam potvyniui kuo anksčiau.
Įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį);
Apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.);
Parūpinkite ne mažiau kaip 10-čiai parų ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų, mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus;
Paruoškite gyvuliams, baldams paaukštinimus;
Gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas;
Iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus;
Lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges;
Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Viršutinį šulinio rentinį patartina apiplūkti moliu, o aplink šulinį suformuoti nuolydį, kurį reikėtų išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti;
Apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus;
Pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos;
Išvežkite iš užliejamų vietų trąšų ir pesticidų atsargas;
Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką;
Užsandarinkite naftos produktų saugyklas;
Patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas;
Apdrauskite savo ir šeimos narių gyvybę bei turtą.
Kilus potvyniui rekomenduojama evakuotis iš potvynio zonos. Gyventojams, nusprendusiems nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariama:
Palaikyti ryšį su kaimynais ir būti pasiruošusiems vieni kitiems padėti;
Jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, jeigu namas vienaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose;
Išmokite ir naudokitės pagalbos ženklais: iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa) – reikalinga pagalba; mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) – reikalinga skubi pagalba;
Brisdami užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą duobę, kelią tikrinkite kartimi;
Jei tektų eiti keliems per užtvindytą vietovę, patartina susirišti virve;
Jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos;
Padėkite laukiniams žvėreliams (stirnoms, lapėms, kiškiams), patekusiems per potvynį į bėdą. Iš pavienių sausumos salelių perkelkite juos į laukus.
Pasibaigus potvyniui griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrengimus.
Rekomenduojame apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ir dujų sistemose pranešti atitinkamoms tarnyboms ir laukti jų pagalbos. Griežtai draudžiama valgyti vandenyje mirkusių maisto produktų.
Kad išvengtumėte per vandenį plintančių infekcinių ligų (dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, poliomielito ir kt.) būtina išvalyti šulinius, ištraukti šiukšles, pagalius, išsemti nešvarų vandenį ir išdezinfekuoti šulinį chlorkalkių tirpalu (1 kub. m vandens – 400-600 g chlorkalkių miltelių). Po paros atsiradusį vandenį būtina išsemti. Dėl geriamojo vandens kokybės reikėtų kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Apie potvynio metu patirtus nuostolius praneškite seniūnijai.
Daugiau prevencinės informacijos ieškokite Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje www.lt72.lt.
Asociatyvi nuotr. unsplash.com
