Generalinė prokuratūra praneša perdavusi teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl 2024 m. gegužės 9 d. Vilniuje įvykdyto prekybos centro „Ikea“ padegimo.
Ikiteisminio tyrimo metu, sėkmingai bendradarbiaujant Generalinės prokuratūros prokurorams, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Valstybės saugumo departamento bei užsienio valstybių pareigūnams, buvo gauti duomenys, kurių visuma leidžia detaliai rekonstruoti keliose valstybėse itin slaptai rengtų teroristinių išpuolių planavimo eigą, tikslias prekybos centro Vilniuje padegimo aplinkybes bei tame dalyvavusius asmenis.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nurodytas nusikalstamas veikas, veikdamas Rusijos Federacijos karinių struktūrų ir saugumo tarnybų interesais, iš anksto sukurtoje organizuotoje teroristinėje grupėje, turėjusioje tikslą įvykdyti teroristinius nusikaltimus Lietuvoje ir Latvijoje, kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas atskirai, įvykdė tuo metu buvęs nepilnamečiu užsienio valstybės pilietis.
Įtariama, kad kaltinamasis, kuris sistemingai rinko specialias žinias bei įgijo specialių įgūdžių, būtinų teroristiniams nusikaltimams vykdyti, 2024 m. pavasarį atvyko į Lenkiją. Varšuvoje įvykusio slapto susitikimo metu jis bei dar vienas asmuo įsipareigojo už 10 000 eurų atlygį padegti bei susprogdinti prekybos centrus, esančius Lietuvoje bei Latvijoje. Šiais teroro aktais buvo siekiama stipriai įbauginti abiejų valstybių visuomenę, neteisėtai priversti Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir kitas valstybes mažinti arba nutraukti paramos teikimą Ukrainos Respublikai, taip pat – destabilizuoti svarbiausias valstybės politines, ekonomines, socialines struktūras.
Surinkti duomenys leidžia įtarti, kad planuodamas bei rengdamasis įgyvendinti teroristinius aktus kaltinamasis ne kartą lankėsi Lenkijoje bei Lietuvoje, rinko bei šifruoto ryšio kanalais perdavinėjo kitiems grupės nariams informaciją, svarbią planuojant teroro aktus, atsiskaitydavo už atliktas užduotis, analizavo ir būdamas vietoje ne kartą tikrino teroristinio akto įgyvendinimo galimybes bei atsitraukimo kelius, tikslingai keitė gyvenamąsias vietas, transporto priemones, naudojo itin konspiratyvius teroristiniams aktams skirtų medžiagų, kitų nusikaltimo įrankių ir priemonių perdavimo, įsigijimo, laikymo bei atsikratymo jais būdus, naudojosi viešose vietose įrengtomis slaptavietėmis.
Įtariama, kad kaltinamasis, įgyvendindamas keletą mėnesių kruopščiai planuotą teroro aktą, gegužės 8 d. vakare atvyko į prekybos centrą „Ikea“ ir viename iš skyrių paslėpė padegamąjį mechanizmą su laiko užtaisu, kuris buvo aktyvuotas gegužės 9 d. apie 4 val. ryto. Nufilmavęs sukeltą gaisrą ir persiuntęs vaizdo įrašą, kaltinamasis kartu su kitu asmeniu, toliau vykdydami nurodymus, nedelsiant atsikratė likusių elektrinių uždegėjų, nusikaltimo vietoje vilkėtų drabužių, kitų smulkių daiktų bei tą pačią naktį išvyko iš anksto paruoštu automobiliu į Varšuvą, kur kaip atlygį už įvykdytą užduotį kaltinamasis gavo automobilį „BMW 530“.
Gegužės 13 d., toliau vykdydamas bendrininkų nurodymus, kaltinamasis grįžo į Lietuvą ir iš slaptavietės pasiėmęs priemones, skirtas dar vienam teroro aktui įgyvendinti, tą pačią dieną autobusu išvyko į Rygą. Tačiau nei Latvijos sostinės, nei planuotų nusikalstamų tikslų kaltinamasis nepasiekė – sėkmingai surengtos operacijos metu netoli Panevėžio jį sulaikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės ,,Aras“ pareigūnai. Sulaikymo metu buvo rastos ir Rygoje planuotam teroro aktui surengti skirtos priemonės.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti itin detalūs duomenys apie šios organizuotos teroristinės grupės naudotus komunikacijos kanalus, šifruoto ryšio priemones, pasirengimo teroristiniams išpuoliams etapus, kaltinamojo bei kitų asmenų atliktus veiksmus, daugiapakopes finansinės bei aprūpinimo nusikaltimo priemonėmis schemas, naudotas transporto priemones, kaltinamojo ir kitų asmenų apsigyvenimo Lietuvoje bei Lenkijoje vietas, nusikalstamoms veikoms skirtų priemonių perdavimui naudotas slaptavietes bei kitus duomenis. Nustatyta, kad per įslaptintus tarpininkus kaltinamasis bei kiti organizuotos teroristinės grupės nariai gaudavo detalias instrukcijas bei specialių žinių, būtinų išpuoliams rengti bei įgyvendinti, finansavimą transporto priemonėms, kelionėms, pragyvenimo, apgyvendinimo, ryšio priemonių ir paslaugų išlaidoms bei kitoms reikmėms.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis siekė rengti ir daryti teroristinius nusikaltimus, dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą, rengėsi padegti, padegė bei rengėsi susprogdinti įmonių turtą, dėl ko atsirado ir galėjo atsirasti sunkių padarinių bei teroristiniais tikslais sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai ir yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje 250 straipsnio 2 dalyje, 250-5 straipsnio 1 dalyje, 250-6 straipsnio 1 dalyje , 25 straipsnio 3 dalyje 253 straipsnio 1 dalyje.
Šiuo metu kaltinamajam yra skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
