Prezidento rinkimai: geras prieš dar geresnį

Skubu
pasitaisyti-
nūdienos
mainstream‘as
„bekonfliktiškumo
teoriją“
neišvengiamai
patikslintų:
blogas
kovoja
su
dar
blogesniu.
„Blogas“
(
ar
svetimas
valdantiesiems)
Gitanas
Nausėda
grumiasi
su
„dar
blogesniu“
(
dar
svetimesniu)
Ignu
Vėgėle.
Visi
kiti
kandidatai,
taip
pat
ir
valdančiosios
koalicijos,
liktų
rinkimų
pakiemiuose.

Akivaizdu,
kad
abu
reitingų
favoritai
kol
kas
nėra
laukiami
valdančiųjų
partijų
ir
jas
aptarnaujančios
žiniasklaidos.
Juokais
galima
tarti,
kad
kaip
tik
dėl
politinės
klasės
sunkiai
paaiškinamo
išankstinio
priešiškumo
I.
Vėgėlė
yra
kaip
niekas
kitas
parankus
G.
Nausėdai
rinkimų
varžovas.

Mat
nuo
pat
inauguracijos
Prezidentas
ir
net
jo
šeima,
artimieji
buvo
be
atvangos
čaižomi
viešos
kritikos
botagais,
teko
atlaikyti
ir
tokias
sunkiosios
artilerijos
salves
kaip
knygšę
„Pranešėjas
ir
Prezidentas“
ar
jaunojo
komunisto
ištrauktą
bylą.
Dabar,
tikėtina,
kad
šią
tulžies
taurę
su
„blogu“
G.
Nausėda
pasidalins
„dar
blogesnis“
I.
Vėgėlė.

Vargu
ar
išsipildys
I.
Vėgėlės
lūkesčiai,
kad
rudeniop
konservatoriai
turėtų
į
dienos
šviesą
išvilkti
G.
Nausėdos
praėjusių
rinkimų
kampanijos
finansavimo
reikalus.
Ir
nebūtinai
todėl,
kad
Prezidentas
ir
Tėvynės
sąjunga-Lietuvos
krikščionys
demokratai
būtų
susimokėliai(
nors
lietuviškoje
politikoje
nieko
nėra
neįmanoma),
o
veikiau
todėl
,
kad
čionai
pačių
konservatorių
ir
jiems
artimų
veikėjų
smarkiai
pripėduota.

Kol
kas
bergždžias
ir
net
neatsakingas
darbas
būtų
vertinti
ir
lyginti
abu
kandidatus,
kol
nežinome
jų
rinkimų
programų,
komandų,
neturime
patikimų
sociologinių
duomenų
apie
jų
potencialių
rinkėjų
sudėtį,
tik
personalinius
reitingus.
Pagaliau
net
nėra
oficialaus
pareiškimo,
kad
jiedu
balotiruosis.

Bet
mirksniu
viskas
radikaliai
pasikeistų,
jeigu
į
rinkimų
trasą
stotų
D.
Grybauskaitė.
Gal
net
G.
Nausėda
ir
I.
Vėgėlė
iš
varžovų
virstų
sąjungininkai?

Manau,
interneto
peticija,
prašanti
D.
Grybauskaitės
dalyvauti
rinkimuose,
yra
atsakymas
32
Lietuvos
inteligentų
kreipimuisi
į
I.
Vėgėlę.
Šį
nemenką
irzulį
sukėlusį
dokumentą
nedvejodamas
pasirašiau
ir
aš
(nors
iki
tol
kolektyvinių
laiškų
esu
išvengęs),
nes
turėtume
būti
dėkingi,
kad
tokio
lygio
asmenybės
ryžtasi
žengti
į
Lietuvos
politiką,
kuri
nuo
Sąjūdžio
laikų
pasibaisėtinai
degradavusi.

Lietuvos
inteligentijos
žiedas,
išvedęs
Tautą
į
nepriklausomybę,
pamažu
užleido
pozicijas(
kiti
sako-
buvo
išstumtas,
sunaikintas).
Į
pirmas
gretas
prasibrovė
prasisiekėliai
,
karjeristai,
agresyvios
vidutinybės.
Apie
kokį
visos
valdžios,
ne
tik
apgailėtino
I.
Šimonytės
Ministrų
kabineto,
atsakingą
geros
praktikos
valstybės
valdymą,
strateginį
mąstymą
galima
kalbėti,
jeigu
net
viešo
administravimo
gebėjimai
išbarstyti.

Intelektualinį
Lietuvos
visuomenės
nuosmukį
ypač
parodo
viešieji
nuomonės
formuotojai
,
„įtakingiausi“
apžvalgininkai,
komentatoriai,
visuomenininkai.
Anksčiau
koks
nors
„pedagoškės“
absolventas
ar
kitas
nežinia
iš
kur
išdygęs
„užpečkis“
būtų
negyvai
užjuoktas
ar
sulaukęs
kitokios
visuomenės
sankcijos
už
savo
įžūlumą
ir
nemokšiškumą,
o
nūnai
šitie
pusmoksliai
vadina
profesorių
I.
Vėgėlę
populistu.

Ir
ničniekas
įžūleivų
nesustabdo
,nesugėdina,
neprimena
visuomenei
,
kad
šis
„populistas“
per
savo
akademinę
karjerą
surinkęs
(
pelnęs)
daugybę
Vakarų
Europoje
ir
JAV
įspūdingiausių
grantų,
studijavęs
nuo
Oksfordo
universiteto
iki
Hagos
tarptautinės
teisės
akademijos,
buvo
renkamas
Lietuvos
Teisininkų
draugijos
ir-
dvi
kadencijas-
Advokatų
tarybos
pirmininku,
parašė
Advokatūros,
Europos
teisės
vadovėlius,
iš
kurių
mokosi
universitetų
Teisės
fakultetų
studentai.
Su
profesoriumi
I.Vėgėle
į
Lietuvos
politiką
sugrįžtų
kultūra
ir
intelektas.
Tai
būtų
begal
europietiško
akiračio
ir
masto
nacionalinis
politikas.

Ir
visai
priešingo
pasaulio-nykios
partinės
biurokratijos
ir
nomenklatūros-
atstovė
D.Grybauskaitė.
Kol
kas
panelė
pensininkė
nesileidžia
į
kalbas
ir
rinkimams
taria
„ne“.
Savaime
peršasi
palyginimas
su
Vladimiru
Putinu,
net
jeigu
ji
ir
neatšauktų
savo
žodžio.
Autokratas
liautųsi
būti
autokratu(
pasidarytų
demokratu),
jeigu
savo
likimą
patikėtų
laisviems
sąžiningiems
rinkimams
be
laimėjimo
garantijų.

Netikiu,
kad
pensijoje
megzdama
D.
Grybauskaitė
tapo
demokrate,
todėl
be
šimtaprocentinių
garantijų
jos
nepavyks
sugundyti.

Neribota
finansinė
parama-
kol
kas
vienintelė
garantija,
kurią
valdantieji
gali
šiandien
pasiūlyti
D.
Grybauskaitei.
Tai
nereiškia,
kad
rytoj
jų
negalėtų
rastis
daugiau.
Tarkim,
spalio
3
d.
trečiąsyk
bus
bandoma
išrinkti
LRT
generalinį
direktorių
.
Jeigu
balne
sugebėtų
išsilaikyti
susikompromitavusi
D.
Grybauskaitės
statytinė
Monika
Garbačiauskaitė-Budrienė,
tai
būtų
rinkimų
sėkmės
supergarantija.