Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo šio ketvirtadienio, balandžio 22 d., Lietuvoje pradedama pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Kaip ir kasmet, jaukai su vakcina bus išmėtomi iš orlaivių buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija. Jie saugūs ir nekelia pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai, tačiau gamtoje laiką leidžiantys gyventojai suradę jauką raginami jo neliesti, nes viduje yra aštri membrana su pasiutligės vakcina, dėl to galima susižeisti.
Jeigu leis oro sąlygos, pavasarinio etapo vakcinaciją planuojama baigti gegužės mėnesio pabaigoje.
Jaukas savo sudėtimi panašus į šunų ar kačių maistą, tik jo viduje paketėlyje yra keli lašai skysčio – tai vakcina. Vakcina sukelia gyvūno organizmo imuninį atsaką ir laukiniai gyvūnai – lapės, usūriniai šunys tampa atsparūs pasiutligės sukėlėjui.
Pačiupinėjus jaukus, užsikrėsti pasiutlige žmogui pavojaus nėra – vakcina visiškai saugi ir patikrinta. Jaukų aptikus prie gyvenamųjų namų, apie tai būtina pranešti teritorinei VMVT, kurios specialistai atvyks jo paimti. Jei tokį jauką netyčia surado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatą, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai taip pat nepavojingi.
VMVT laukinių gyvūnų vakcinaciją sistemingai vykdo nuo pat 2006 m. Įgyvendinant ilgalaikę pasiutligės likvidavimo programą, teigiami rezultatai stebimi kasmet, o pastaruosius dvejus metus Lituvoje šios ligos atvejų nebenustatoma nei laukiniams, nei naminiams gyvūnams.
Vis dėl to atsipalaiduoti dar negalima, nes kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje pasiutligė paplitusi tarp naminių ir laukinių gyvūnų, todėl rizika, kad į Lietuvą užsikrėtusių laukinių gyvūnų gali atklysti, visada išlieka.
Užkrečiamosios ligos nepaiso valstybių sienų, todėl savo pareigą reguliariai skiepyti auginamus gyvūnus nuo pasiutligės turi prisiminti ir gyvūnų laikytojai. Šunų, kačių ar šeškų šeimininkai savo augintinius nuo pasiutligės privalo paskiepyti kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal jos gamintojo instrukciją. Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į gyvūno vakcnacijos pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti informaciją apie vakciną, vakcinavimo datą ir galiojimo laiką.
VMVT taip pat atkreipia dėmesį dėl į Lietuvą iš trečiųjų šalių (Baltarusijos, Rusijos Federacijos) įvežamų gyvūnų augintinių (šunų, kačių), privalomos vakcinacijos nuo pasiutligės, be to, įvežant gyvūnus augintinius iš Ukrainos, Gruzijos, Moldovos ir daugelio kitų ES nepriklausančių šalių – be privalomos vakcinacijos nuo pasiutligės turi būti atliktas ir gyvūnų augintinių kraujo mėginio pasiutligės antikūnių titravimo tyrimas (ne mažesnis kaip 0,5 TV/ml).
Norėdami apsisaugoti, gyventojai turėtų vengti tiesioginių kontaktų su bešeimininkiais, bepriežiūriais naminiais gyvūnais ar laukiniais gyvūnais.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarp žmonių pasiutligė vis dar paplitusi infekcija pasaulyje, ypač Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Didžiausi sergamumo rodikliai suaugusiems ir vaikams registruojami Azijoje, Indijoje. Lietuvoje paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos registruotas 2007 m., kai vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.
Inf. ir nuotr. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
