Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pristačius siūlymus dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo ir 100 eurų išmokos, BNS kalbinti parlamentarai palankiau vertina NPD didinimą, tačiau įspėja, jog svarbu įvertinti priemonių poveikį.
Pokalbyje Prezidentūroje dalyvavę politikai taip pat tvirtino, kad siūlymas dėl 100 eurų buvęs staigmena, nes apie jį per susitikimą neužsiminta.
Susitikime dalyvavo Ministrų kabineto nariai, Seimo frakcijų, Lietuvos banko, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, savivaldybių asociacijos vadovai.
Konservatorius: dar nežinia, kaip veikia jau įvestos priemonės
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės teigimu, prezidento siūlymai atrodo kaip „noras būti su opozicija varžytuvėse, kas daugiau kokios gerovės pasiūlys“, bet prasilenkia su atsakingu viešųjų finansų tvarkymu.
Komiteto vadovas pažymėjo, kad nuo sausio buvo padidintos pensijos, kai kurios išmokos, neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), minimali mėnesio alga (MMA) – kai kurių didinimų žmonės dar net nespėjo pajusti, jie pasimatys vasario mėnesį.
„Mes reikšmingą dalį didinimų turėjome kone prieš mėnesį, jau tada buvo matyti sudėtinga situacija. Visas 2022 metų biudžetas buvo paremtas, kad daug sparčiau bus indeksuojamos pensijos, atsiranda vienišo asmens išmoka, NPD didinimas, kurio efekto šiandien dar neatsispindi atlyginimuose, nes už sausį atlyginimai išmokami vasario mėnesį, ir MMA didinimas rekordinis, bazinio dydžio didinimas. Visų tų priemonių kompleksas, Finansų ministerija skaičiuoja, kad tai yra milijardo vertės padidėjimai, jie jau tarnauja sušvelninti infliacijos situacijai“, – BNS teigė M. Lingė.
Pasak Seimo komiteto vadovo, taip pat buvo išplėstos galimybės gauti kompensacijas už šildymą, savivaldybės dar nėra išnagrinėjusios gyventojų prašymų, tad nežinoma, kiek išaugs gavėjų skaičius.
„Šie siūlymai, ignoruojant, ką Vyriausybė yra padariusi, aš vertinu, kad tai yra noras būti kartu su opozicija varžytuvėse, kas daugiau kokios gerovės pasiūlys, bet tai šiek tiek prasilenkia su realybe ir atsakomybe, kur turėtume žiūrėti su mūsų viešaisiais finansais. Biudžetas nėra guminis, todėl tai būtų nelabai atsakingas lengvabūdiškas pinigų švaistymas“, – kalbėjo M. Lingė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad turi būti diskutuojama dėl visų pasiūlymų, kurie gali padėti sumažinti infliacijos pasekmes.
„Mano supratimu visi pasiūlymai, padėsiantys sumažinti infliacijos pasekmes, turi būti rimtai svarstomi ir šiuo atveju nėra taip nesvarbu, ar jie teikiami Vyriausybės, Prezidento ar Seimo opozicijos“, – BNS teigė M. Majauskas.
Pasak jo, galutinius sprendimus priims Seimas, remdamasis Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto išvadomis dėl siūlomų priemonių efektyvumo, poveikio infliacijai ir viešiesiams finansams.
Vienkartinės išmokos naudos neduoda
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazimieras Starkevičius ne visus prezidento siūlymus švelninti išaugusių vartojimo ir energetikos kainų padarinius vadina tinkamais kovojant su infliacija.
Anot parlamentaro, geriausias pasiūlymas yra nuo šių metų pradžios neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) didinti nuo 460 iki 510 eurų, nes tai būtų reali pagalba mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.
„NPD didinimas iš tikrųjų skatintų ekonomikų, padėtų tiems sluoksniams, kurie verčiasi sunkiausiai, tie pinigai pasiektų juos. Tai vertinu teigiamai, tai pagalba tiems, kuriems dabar yra sunkiausia“, – BNS sakė K. Starkevičius.
Jis abejojo, ar infliaciją padėtų sumažinti vienkartinės 100 eurų išmokos socialiai pažeidžiamiems Lietuvos gyventojams.
„Negalvoju, kad ta išmoka duotų kokių nors pliusų ekonomikai, jau turėjome pavyzdį, kai buvo išmokėta po 200 eurų tam tikriems sluoksniams, bet tolesnės vertės jie nesukūrė“, – kalbėjo Ekonomikos komiteto pirmininkas.
K. Starkevičius atsargiai vertino svarstymus mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams – esą pritaikius tokią priemonę būtų galima tikėtis tik trumpalaikio teigiamo efekto, o didžiausią naudą pajustų perdirbėjai ir pardavėjai, ne vartotojai.
„Vis dėlto reikia daryti viską per ekonominius svertus, kad žmonės daugiau uždirbtų. O dėl PVM maistui tai yra tam tikrų grėsmių, nes tą sumažėjimą mes matytume tik trumpą laiką, o vėliau kainos pasikeistų ne vartotojo naudai, pelnai nueitų į perdirbėjų ir prekybos tinklų kišenes. Nors, jeigu PVM būtų peržiūrimas kompleksiškai, per visas sritis, tai tuomet gal ir būtų rezultatas, o sektorinis pasižiūrėjimas – nežinau, reikia sekti, kaip bus situacija su Lenkija“, – sakė K. Starkevičius.
Vyriausybės siūlymą taikyti nulinį PVM šildymui K. Starkevičius vadina „Vilniaus problema“.
„Visumoje problemos neišspręsime, tai laikinas sprendimas. Vilnius už savo klaidas dabar moka, nes savo laiku šilumos ūkį buvo atidavęs užsienio investuotojams, dabar matome neigiamą pasekmes. Aišku, Vilniuje daugiausiai gyvena žmonių, tai būtų tam tikra pagalba“, – sakė K. Starkevičius.
Liberalai NPD palaikytų, 100 eurų buvo netikėtas
Kaip BNS sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, NPD didinimą frakcija palaikytų, nes tai atitinka jų programą.
„Mūsų programoje yra laipsniškas NPD didinimas, kol susivienodins su minimalia mėnesio alga. Tas laiptelis, kurį išgirdome po susitikimo, – 50 eurų – aš manau, yra saikingas didinimas, nes pasitarimo metu tiesiog kalbėjome iš principo apie NPD didinimą. Aš pritariau, manau, kad pritarsime ir visa frakcija“, – sakė parlamentaras.
Tuo metu 100 eurų vienkartinė išmoka, pasak jo, buvo „tam tikra staigmena“, apie kurią išgirdo jau po pasitarimo.
„Pasitarimo metu nebuvo kalbama apie tokią priemonę. Teoriškai buvo paminėta, kad vienkartinės išmokos taip pat galėtų būti kaip infliacijos švelninimo priemonė, tačiau konkretikos nebuvo“, – tvirtino E. Gentvilas.
Dėl šios priežasties, pasak jo, deramai įvertinti šią priemonę būtų galima apskaičiavus jos poveikį biudžetui.
„Aš manau, tai būtų gana plati asmenų grupė ir šiek tiek turiu skepticizmo, bet nesakau galutinės išvados, kol nepaskaičiuota“, – teigė jis.
Kita vertus, pasak liberalo, tai būtų prasminga pagalba žmonėms, tik nepadengtų infliacijos padarinių.
„Duokime kiekvienam Lietuvos gyventojui po 10 tūkst. eurų ir tai tikrai bus nauda, bet aš turiu turbūt atsakingai žiūrėti į valstybės biudžetą. Biudžete nebuvo numatyti tokių išmokų dalykai, tai čia reikia būti atsargiems“, – sakė politikas.
V. Mitalas: gaisro, kurį reikėtų skubiai gesinti, nėra
Laisvės frakcijos atstovas Seimo Biudžeto ir finansų komitete Vytautas Mitalas teigė, jog dabartinė situacija nėra tokia, kad „yra įsiplieskęs be galo didelis gaisras, kurį reikia be galo greitai politikams eiti gesinti“. Pasak jo, gyventojų pajamų didinimas turi būti apgalvotas ir nuoseklus, o „įjungti kažkokio išmokų malūnsparnio nėra prasmės“.
„Mano nuomone, reikėtų įvertinti, kad pajamos Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį augo labai sparčiai, o tam tikri kaštai, energetikos kainos tikrai nedidėjo tiek, kiek augo atlyginimai. Tą įvertinus reikia pripažinti, kad mes ir toliau turėtume eiti sveiku protu paremta pajamų didinimo logika, svarstyti, koks NPD turėtų būti nuo kitų metų įsigaliojantis su kitų metų biudžetu, galvoti, iš ko kils atlyginimai ir panašiai, kas buvo daryta pernai“, – BNS sakė V. Mitalas.
Anot jo, svarbiausias uždavinys kalbant apie infliaciją yra spręsti vidutinio laikotarpio energetikos iššūkius ir „pasirengti mažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų, svarstyti apie saulės ir vėjo energetikos plėtrą“.
„Tokius darbus dirbant galima pasiruošti iššūkiams, kurie lauks ateity, o dabar blaškytis ir sakyti, kad yra įsiplieskęs be galo didelis gaisras, kurį reikia be galo greitai politikams eiti gesinti, man atrodo, nėra nei tikslus situacijos konstatavimas, nei tikslūs siūlymai“, – reziumavo V. Mitalas.
Jis BNS taip pat patvirtino, kad per susitikimą apie konkrečius teikiamus siūlymus, tarp jų ir 100 eurų išmokas, nekalbėta, apie juos sužinojo po susitikimo perskaitęs žiniasklaidoje.
„Valstiečiai“: priemonės teisingos
Didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad prezidento pasiūlytos priemonės yra teisingos ir frakcijai priimtinesnės nei Vyriausybės siūlymai dėl šildymo lengvatų.
„Mes visada pasisakėme dėl NPD didinimo, kad gyventojų pajamos didėtų, augtų, tad turbūt, kad tikrai palaikysime“, – sakė frakcijos seniūnė.
„Dėl vienkartinių išmokų – mes taip pat esame labiau už išmokas negu kad nulinį Vyriausybės siūlomą PVM tarifą šildymui“, – pridūrė ji.
Pasak A. Norkienės, frakcija būtų nusiteikusi šias iniciatyvas palaikyti, nes jas gyventojai gali pajusti – skirtingai nei PVM šildymui mažinimą, kuris pasiektų ne visus.
„Jeigu kalbant ir apie tą patį PVM mažinimą ir nulinį tarifą, tai tikrai nepasiekia kiekvieno, mes įžvelgiame ir diskriminaciją, kad tai yra Vilniaus problema ir ją bandoma taip spręsti – tai tokių niuansų yra iš tikrųjų, o tų priemonių niekada nėra per daug, bet galimybės yra tokios, kokios yra“, – kalbėjo parlamentarė.
Pasak jos, kiti Vyriausybės sprendimai, susiję su saulės jėgainėmis yra teisingi, bet suveiks tik ilguoju laikotarpiu.
„Realiai dabar turi būti priemonės, kurios greitai veikia – keturi mėnesiai, šeši mėnesiai, matysime pagal situaciją“, – sakė A. Norkienė.
G. Paluckas: neįvedus PVM lengvatos, 100 eurų gaus Lenkija
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigė, kad frakcija palaikytų abi priemones, tačiau šalia jų norėtų matyti ir trečiąją – PVM lengvatas baziniams maisto produktams.
„Dėl NPD, tai mes jau esame prieš du mėnesius tą siūlymą užregistravę, dėl NPD prilyginimo MMA – prezidentas siūlo 510 eurų, mes 530 esame užregistravę, tai būtų keista, jeigu nepalaikytume, nes jau tada buvo aišku, kad bus kainų šokas ir krizė“, – sakė socialdemokratas.
100 eurų išmoka, pasak jo, yra patraukli tuo, kad yra operatyvi ir lengvai administruojama, todėl su ja nėra pavojaus, koks egzistuoja su PVM lengvatomis: politinės valios stygiumi vėliau jas panaikinti.
„Mes vis dėlto norėtume, kad į paketą eitų ir PVM lengvata baziniams pagrindiniams maisto produktams, nes tokiu atveju ta parama pasiektų horizontaliai visus, kuriems tos kainos augančios kainos smogė – ne siauresnėms, kaip prezidentas apibrėžė“, – teigė G. Paluckas.
„Suprantame, kad vienkartinė parama yra paprastesnė ir nereikia paskui tų lengvatų atšaukinėti ir politikams nereikia du kartus priimti sprendimų“, – teigė jis.
Pasak socialdemokrato, numatant šią išmoką, prie jos svarbu ir sumažinti būtinųjų produktų kainas.
„Mes linkę palaikyti, tik mes norime, kad PVM lengvatos maistui baziniams produktams turi būti, nes tik trys šalys neturi ES to diferencijuoto tarifo, o kainos tikrai sušoko stipriai ir kažkoks emocinis lūžis įvykęs: visi žiūri į Lenkiją, nežino kainų, bet žiūri į Lenkiją. Jeigu duosi 100 eurų ir netvarkysi maisto kainų bazinio paketo, 100 eurų keliaus Lenkijon“, – sakė G. Paluckas.
T. Tomilinas: siūlymas dėl NPD – logiškas
Seimo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas teigiamai vertino prezidento pasiūlymus, tačiau taip pat teisė pasigendantis platesnio kompensavimo už šildymą. Anot jo, tai būtų optimalesnis sprendimas nei bendras PVM tarifo mažinimas.
„Neturiu tokio nusistatymo prieš, kokį matau iš valdančiųjų. Labai gerai, kad prezidentas yra aktyvus vidaus politikoje, siūlo konkrečius sprendimus, aš tik pasigedau platesnio kompensacijų už šildymą pasiūlymo, nes visų pirma mes turime energetikos krizę ir turime sistemą, kuri sprendžia problemas ir galėtų laikinai ženkliai išplėsti kompensacijų gavėjų skaičių“, – BNS sakė parlamentaras.
Seimo Aplinkos komitete dirbantis T. Tomilinas taip pat logišku vadino siūlymą dar kelti NPD, teigdamas, kad šį dydį reikia artinti prie minimalaus mėnesinio atlyginimo, bet atsargiai atsiliepė apie PVM šildymui mažinimą.
„Kalbant apie PVM lengvatą aš turiu įspėjimą, kad bet koks mokesčio sumažinimas iki nulio galiausiai sukuria labai sunkia sąlygas to mokesčio grąžinimui atgal, todėl reikėtų apgalvoti kelis žingsnius į priekį ir galbūt susieti su renovacija, palikti lengvatą tiems, kas ryžtųsi renovacijai“, – kalbėjo T. Tomilinas.
„Viena vertus, turime energetikos krizę, kita vertus, tik vienas procentas patalpų yra kasmet renovuojama. Tai nedovanotinai lėtai vykstanti renovacija, todėl situaciją reikėtų išnaudoti renovacijai paskatinti ir PVM tarifo klausimas galėtų būti įrankiu“, – tvirtino parlamentaras.
Autoriai: Milena Andrukaitytė, Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Snieguolė Balčiūnaitė, Valdas Pryšmantas