Lietuva skelbia, kad pasirengė scenarijui, kai reikėtų įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.
Seimas trečiadienį priėmė teisės aktų pakeitimus, kuriais numatoma galimybė įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.
Jos galiotų net, jei Europos Sąjungos lygmeniu nustatytos ribojamosios priemonės, taikomos šioms šalims, būtų nebetaikomos arba iš dalies (ar visiškai) panaikintos.
„Numatoma, kad Vyriausybė galėtų nustatyti dviejų rūšių sankcijas: turto įšaldymą ir sektorinius ribojimus.
Kaip žinome, ES kartais stringa galiojančių sankcijų pratęsimas. O sankcijos Bendrijoje pratęsiamos bendru šalių sutarimu“, – komentuoja Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnas, Seimo užsienio reikalų komiteto primininkas Remigijus Motuzas.
Anot užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, jeigu ES formatu nepavyktų pratęsti sankcijų, svarstomos dvi alternatyvos: planas B – veiksmų koordinavimas tarp 26 valstybių; ir planas C – nacionalinių sankcijų įvedimas.
Priimtu įstatymu įtvirtinta galimybė nustatyti eksporto ribojimus prekėms, technologijoms, paslaugoms ir programinei įrangai, kurios gali būti naudojamos Rusijos arba Baltarusijos kariuomenei ir technologijoms tobulinti, Rusijos arba Baltarusijos gynybos ir saugumo sektoriams plėtoti arba Rusijos arba Baltarusijos pramonės pajėgumui didinti.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustatytais kriterijais, nustatytų konkrečius fizinius ir juridinius asmenis, organizacijas, fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupes, kurioms taikomos ribojamosios priemonės.
Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonės nebūtų taikomos asmenims, kuriems jau yra taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės.
Numatomi penki sankcionavimo kriterijai asmenims, trys kriterijai eksporto ribojimui, du – prekių importo ribojimui.
Seimo LSDP frakcijos inf.
