Pasauliui išgyvenant jau trečiuosius pandemijos metus, vis daugiau dėmesio skiriama žmogaus savijautai miesto viešosiose erdvėse, gatvėse, skveruose ir parkuose, viešosiose ir uždarosiose erdvėse. Kartu su Estijos, Italijos, Ispanijos ir Bulgarijos mokslininkais Vilniaus Gedimino technikos universitetas analizuoja mokslinę literatūrą, taip pat ir Vilniaus bei Bolonijos miestų savivaldybių vykdomą miestų plėtros planavimo ir įgyvendinimo praktikas. Gautų rezultatų pagrindu numatoma papildyti studijų programas, o urbanistai, susipažinę su pasauline patirtimi, žinos, jog pasiūlyti sprendimai yra tinkamiausi esamoje situacijoje. Tikima, jog dėl plačiai išplitusio neigiamo COVID-19 poveikio pasaulyje, projekto rezultatai galėtų būti panaudoti ir kitose šalyse.
2022 sausį vykęs MICROBE projekto tarptautinis seminaras patvirtino, kad visi projekte dalyvaujantys universitetai ir miestai šiuo metu sprendžia iš esmės tą patį klausimą – koks turėtų būti ateities miestas, kad pandemijos akivaizdoje žmogus jame jaustųsi emociškai komfortiškai ir patogiai. Pergalvojama, kokias naujas žinias turėtų gauti studentai – būsimi miestų kūrėjai.
„Pandemija metė iššūkį tradicinėms miestų plėtros priemonėms. Žmonėms iš biurų persikėlus dirbti į namus, renginiams laikinai nebevykstant, gyventojams mažiau laiko leidžiant miesto centre, prireikė iš esmės permąstyti miesto planavimo strategijas – bene didžiausią dėmesį sutelkti į miesto humanizavimą, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, atnaujinti esamas ar kurti naujas viešąsias erdves, mažinti gatvių taršą“, – sako projekto MICROBE „Koronaviruso poveikio mažinimas užstatytoje aplinkoje“ lyderė dr. Dalia Bardauskienė po įvykusio partnerių susitikimo.
Pasak projekto lyderės, Vilnius dar iki pandemijos pradėjo įgyvendinti miesto humanizavimo pokyčius, tačiau pandemija tai paspartino. Aptari konkretūs Naujamiesčio atnaujinimo projektai (tvarkomos gatvės, skverai, želdinimo darbai), taikoma „Žaliosios bangos” politika, pradėtas įgyvendinti naujas gatvių, pėsčiųjų bei dviračių takų standartas, kuriame gatvė tampa nauja viešąja erdve, kurioje vyksta ne tik judėjimas, bet ir gyvenimas. Žirmūnų trikampis, atspindi siektiną kompleksinį požiūrį į esamų gyvenamųjų rajonų atnaujinimą. Įgyvendinant „Kuriu Vilniui” programą, menas tapo ne tik miesto centro, bet ir gyvenamųjų rajonų viešųjų erdvių dalimi. Pabrėžta, kad miesto aplinkos humanizavimo darbai ir kultūriniai renginiai gerina gyventojų emocinę būklę, o taip pat ir sveikatą.
Pandemija turėjo neabejotinos reikšmės visuomenės psichologinei savijautai. Vilnius susitikime pristatė unikalią laimės indekso matavimo praktiką, kai kameros sostinėje vykstančių renginių metu ar prie savivaldybės pastato užfiksavusios veido atvaizdo taškus, kvėpavimo dažnį, juos paverčia žmonių savijautos parametrais. Laimės indekso duomenys leidžia gerinti teikiamų paslaugų kokybę, didinti lankytojų ir darbuotojų pasitenkinimą, palaikyti draugišką ir sveiką aplinką.
Miesto humanizavimo darbai Vilniaus mieste tebevyksta. Tikima, jog gerinama aplinkos infrastruktūra paskatins ilgai izoliacijoje praleidusius gyventojus daugiau laiko praleisti lauke, naujai sukurtose ar atnaujintose viešosiose erdvėse, judėti pėsčiomis, dviračiais, paspirtukais.
Taip pat skaitykite:
Vilnius is looking for ways to reduce negative effects of COVID-19 pandemic
Since the World Health Organization declared the COVID-19 pandemic, countries and cities had been forced to adopt social isolation measures very quickly. For more than a year, the world is stopped by COVID-19 pandemic. Scientists from many fields tend to notice effects of that in everyday life of… ❯❯❯
2021-05-10
