Seimas pritarė naujos redakcijos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui. Naujuoju teisės aktu į nacionalinę teisę perkeltos europinės direktyvos nuostatos, įtvirtinti pakeitimai, atliepiantys praktines problemas, technologinius pokyčius.
Siekiant apsaugoti nukentėjusių asmenų interesus, įstatyme įteisintos papildomos aplinkybės. Draudimo išmoka bus nukentėjusiam mokama ir tuo atveju, jeigu draudimo įmonei (tiek Lietuvos draudimo įmonei, tiek bet kurios Europos Sąjungos valstybės draudimo įmonei, su kuria yra sudaryta sutartis), kurioje kaltininkas žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, yra iškelta bankroto byla.
Taip pat, jei priimtas sprendimas pradėti likvidavimo procedūrą dėl bankroto. Tokiu atveju pareigą mokėti draudimo išmoką perima Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras.
Išplėsta apimtis transporto priemonių, kurios turi būti draudžiamos – iki šiol turėjo būti draudžiamos tik registruotinos transporto priemonės.
Dabar nustatoma pareiga drausti sunkesnes, greitesnes transporto priemones, kurių nereikia registruoti – vadinamuosius elektrinius paspirtukus ir panašias transporto priemones, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h.
Neįgaliojo vežimėlis pagal šio įstatymo nuostatas nelaikomas transporto priemone.
Įstatymu taip pat sureguliuojamos situacijos, kurios iki šiol būdavo neaiškios, – dėl draudimo oro uosto teritorijoje ar draudimo automobilių sporto renginiuose. Nustatyta, kad tokiu atveju turi būti civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Jeigu jos nėra, tuomet ima galioti privalomojo transporto draudimo nuostatos.
Priimtais pakeitimais, atsižvelgiant į europinės direktyvos reikalavimus, padidintos didžiausios galimos išmokos sumos Lietuvoje: transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, didėja nuo 5,2 mln. iki yra 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą). Jeigu yra padaroma žala turtui, išmokos suma didėja nuo 1,5 mln. iki 1,3 mln. eurų.
Įstatyme apibrėžta draudimo duomenų bazė (veikianti ir šiuo metu) – reglamentuota, kaip duomenys patenka į duomenų bazę, kas ir kokiomis sąlygomis gali juos naudoti; įteisinta elektroninė eismo įvykio deklaracijos forma.
Taip pat įtvirtinama, kad informacija apie eismo įvykį gali būti pateikiama ne tik per apžiūrą, bet ir nuotraukomis, vaizdo įrašais.
Įstatyme įtvirtinta, kad, pasibaigus draudimo sutartims, duomenų bazėje tvarkomi duomenys apie draudimo sutartis ir draudimo liudijimus (įskaitant asmens duomenis) turi būti saugomi 7 metus. Baigus administruoti žalų bylas, duomenų bazėje tvarkomi duomenys (įskaitant asmens duomenis) apie eismo įvykį ir žalos atlyginimą turi būti saugomi 10 metų, išskyrus atvejus, kai aktualūs duomenys reikalingi įsiskolinimui išieškoti.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui pritarė 72, prieš balsavo 25, susilaikė 27 Seimo nariai.
The post Nuo 2024 m. sausio 1 d. bus privaloma drausti galingesnius elektrinius paspirtukus appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
