Nuotraukoje Božena Petikonis-Šabanienė
68% lietuvių nežino, kas yra verslo paslaugų centrai ir kokias funkcijas jie atlieka, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa. „Nors per pastaruosius kelerius metus verslo paslaugų sektorius yra pasiekęs itin spartų progresą, o Lietuvoje veikia daugiau nei 85 verslo paslaugų centrai, didžioji dalis visuomenės nesupranta šios sąvokos. Pastebime, jog dėl šios priežasties darbo rinkoje atsiranda spraga – neretai verslo paslaugų centrai susiduria su sunkumais įdarbindami darbuotojus“, – teigia pasaulinės personalo sprendimų kompanijos „Manpower“ atstovybės Lietuvoje direktorė Božena Petikonis-Šabanienė.
Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, jog 32% gyventojų teisingai atsakė, kad verslo paslaugų centrai tai – įmonės padalinys, kuris tai pačiai įmonei teikia paslaugas (pvz., apskaitos, IT). 28% apklaustųjų teigė, jog tai įmonė, kuri teikia paslaugas kitiems (pvz., paštas). 14% lietuvių verslo paslaugų centrus prilygina prekybos centrams, o 3% – mokymo įstaigai, kurioje galima įgauti naujų kompetencijų. Net 23% apklaustųjų nurodė, jog nežino, kas yra verslo paslaugų centrai, atskleidė „Manpower“ užsakymu tyrimų bendrovės atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa.
Anot B. Petikonis-Šabanienės, analizuojant apklausos duomenis, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog problemos nėra. Mat tyrimas parodė, jog potencialūs verslo paslaugų centrų darbuotojai, t.y. 26-35 m. amžiaus, didžiųjų miestų gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didesnes pajamas, žino, kas yra verslo paslaugų centrai. Tačiau ji teigia, kad tikroji problema slypi talentų stygiuje.
„Verslo paslaugų centrai funkcionuoja sėkmingai, kai reguliariai pritraukia ir išlaiko talentus. Ir nors tarptautinėje rinkoje dauguma pasaulio investuotojų bei bendrovių atsigręžia į Lietuvą kaip į vietą, kurioje gali įsikurti, tačiau realybė tokia, jog viduje vis dažniau susiduriama su sunkumais, pritraukiant specialistus ir savo srities profesionalus“, – aiškina B. Petikonis-Šabanienė.
Ji pabrėžia, jog 2021 m. smarkiai augant darbuotojų poreikiui, talentų trūkumą patiria visas pasaulis ir verslo paslaugų centrai nėra išimtis. Tik čia situacija šiek tiek aštresnė, mat vienos pagrindinių verslo paslaugų centrų funkcijų apima finansų, saugumo bei IT sektorius, o šie specialistai yra geidžiamiausi rinkoje. Taip konkurencinis barjeras tampa dar vienu iššūkiu, kurį privalu pereiti.
Tarsi vienas gyvas organizmas
Tyrimas parodė, jog dažnai klaidingai manoma, kad verslo paslaugų centrai tai įmonės, teikiančios paslaugas kitoms įmonėms. Tam, kad suprastume verslo paslaugų centro sąvoką ir veikimo principą, Nokia FPC komandos lyderė Raminta Grigaitytė siūlo jį įsivaizduoti kaip skruzdėlyną.
„Žiūrint iš šono jie – chaotiški, tačiau iš tiesų skruzdėlynai yra puikiai organizuotos ekosistemos. Visi dalyviai turi aiškias atsakomybes, o skruzdės, dirbdamos kartu sugeba užtikrinti pagrindinę skruzdėlyno misiją – apsaugoti lizdą ir pratęsti gyvybę. Verslo paslaugų centruose labai panašiai – funkcijų sutelkimas, supaprastinimas ir procesų (finansų, žmogiškųjų išteklių operacijų, IT paslaugų, patalpų, logistikos, pardavimo sandorių) automatizavimas leidžia koncentruoti darbuotojų kompetencijas ir taip būti patikimais partneriais verslo klientams“, – aiškina R. Grigaitytė.
Ji pabrėžia, jog verslo paslaugų centrai – tai didžiulė žinių ir kompetencijų sankaupa, kurioje komandos nariai lengviau ir paprasčiau dalinasi žiniomis ir taip augina bendrą paslaugų centro žinių bagažą.
„Manau, kad žmonės, darbinėje aplinkoje susidūrę su verslo paslaugų centrais, puikiai žino kas tai ir su kuo tai valgoma. Šiuo metu Vilniuje turim mažų, vidutinių, ir net milžiniškų (Lietuvos mastu) verslo paslaugų centrų, tačiau kaip taisyklė, Lietuvoje verslo paslaugų centrus steigia tarptautinės įmonės, jos ir ieško tam tikro profilio darbuotojų, pasiruošusių dirbti su tarptautinėmis komandomis, galinčių peržengti nematomas komunikacijos ribas. Taigi džiugina, kad Lietuvoje mes galime mėgautis šia prabangia patirtimi būti globalių verslo paslaugų centrų dalimi“, – pasakoja Nokia Lietuvoje FPC komandos lyderė.
Geras startas ir perspektyvios augimo galimybės
Anot B. Petikonis-Šabanienės, pamatę darbo pasiūlymą verslo paslaugų centre, galite tikėtis stabilumo, skaidrumo ir aiškių vertybių:
„Centrai turi itin gerą bruožą – palankias sąlygas augimui, ypač startuojantiems nuo žemesnės, dar kitaip vadinamos junior pozicijos. Vien turimas ilgesnis ir išsamesnis įvedimo procesas į darbus (angl. on-boarding) yra prabanga, kurią retai gali sau leisti dauguma įmonių. Taip pat, verslo paslaugų centrai išsiskiria papildomų naudų paketais, kurie yra platesni nei tik atlyginimo rėžiai. Taigi, drąsiai galima kilti karjeros laiptais arba gauti labai geros patirties, kurią bus galima panaudoti ir už organizacijos ribų“, – teigia pasaulinės personalo sprendimų kompanijos direktorė.
Šiuo metu Lietuvos paslaugų centrai įdarbina daugiau nei 20 000 specialistų ir nuolat plečiasi. Vis dažniau darbo vietą juose gali atrasti ne tik Vilniaus ar Kauno gyventojai, bet ir lietuviai gyvenantys bet kuriame šalies kampelyje, mat organizacijos suteikia nuotolinio darbo galimybes.
„Globaliose įmonėse centralizavus tam tikras funkcijas galima paprastinti, standartizuoti ir automatizuoti procesus visos įmonės mastu bei diegti inovatyvius sprendimus. Taip atsiranda galimybė harmonizuoti darbuotojų roles bei atsakomybes ir užtikrinti jų susitelkimą į ekspertinę karjerą. Tad paslaugų centruose skirtingų komandų nariai lengviau ir paprasčiau dalinasi žiniomis, todėl nuolat ne tik tobulėja asmeniškai, bet ir augina bendrą verslo paslaugų centro žinių bagažą“ , – pasakoja R. Grigaitytė.
Pasak jos, Vilniuje įsikūręs Nokia Projektų Finansų Kontrolierių centras darbo rinkai teikia unikalią – galimybę dalyvauti telekomunikacinių projektų įgyvendinimo eigoje, kontroliuojant finansų procesus ir rezultatus, nuo projekto pradžios iki jo įgyvendinimo pabaigos.
