Naujoji Lenkijos vyriausybė stiprina santykius su Ukraina

Savo pirmoje užsienio kelionėje po naujos Lenkijos vyriausybės sudarymo ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sausio 22 d. lankėsi Kijeve, norėdamas dar kartą patvirtinti, kad Ukraina tebėra svarbiausias Varšuvos saugumo prioritetas. Jo susitikimai su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Ukrainos vyriausybe buvo skirti parodyti, kad Varšuvos ir Kijevo santykiai išaugo iš nuosmukio 2023 m. antroje pusėje, kai Lenkija buvo įsipainiojusi į visuotinius rinkimus ir vyriausybės formavimą. Vizitas buvo ne tik simbolinis. Ji taip pat paskelbė apie naujo karinės pagalbos paketo pristatymą Ukrainai ir planus pradėti bendrą ginklų gamybą.

1991 m. gruodį Lenkija buvo pirmoji šalis, oficialiai pripažinusi Ukrainos nepriklausomybę po Sovietų Sąjungos žlugimo. Varšuva Ukrainos nepriklausomybę nuo Rusijos laiko esminiu jos saugumu, o visos Lenkijos vyriausybės išreiškė įsipareigojimą siekti Ukrainos nacionalinio saugumo, teritorinio vientisumo ir Vakarų integracijos.

Varšuva buvo atkakli Ukrainos interesų gynėja tiek Europos Sąjungoje, tiek Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO). Nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. Lenkija yra įvairių ES iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti santykius su Ukraina, priešakyje. Lenkija ir Švedija buvo Europos Sąjungos Rytų partnerystės programos, pradėtos 2009 m., avangardas, siekiant priartinti prie Sąjungos Ukrainą, Baltarusiją ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas.

Po plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau 2023 m. balandį Seime pasakė svarbią užsienio politikos kalbą, kurioje pabrėžė, kad Varšuva sieks, kad Ukraina galėtų greitai prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos: „Tai yra svarbiausiu, egzistenciniu Lenkijos interesu. Saugi Ukraina reiškia saugią Lenkiją ir taikią Europą. Štai kodėl Lenkija yra Ukrainos sąjungininkė ginant taiką ir užkertant kelią Rusijos imperializmui“ . Tuskas pakartojo šią esminę poziciją Kijeve, teigdamas, kad nors Lenkijoje vyko partizaniniai politiniai konfliktai, „nėra jokios nuomonės dėl paramos Ukrainai… nes mūsų saugumas taip pat yra pavojuje… nėra nieko svarbiau už Ukrainos palaikymą“.

Kadenciją baigianti Teisės ir teisingumo partijos (PiS) vyriausybė labai prisidėjo prie Ukrainos saugumo ir jos gyventojų saugumo. Lenkija buvo pagrindinė donorė Ukrainai 2023 m. – įskaitant pabėgėlių išlaidas, dvišalė pagalba sudarė 2,4 procento BVP. Iki 2023 m. rugsėjo mėn. Lenkija buvo apgyvendinusi beveik milijoną ukrainiečių pabėgėlių, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pranešė, kad Lenkijoje iš 12 apklaustų šalių buvo didžiausias ukrainiečių pabėgėlių užimtumo lygis.

Varšuva buvo pagrindinis Ukrainos narystės NATO gynėjas. Ji apskaičiavo, kad kartu su savo karine modernizacija Ukrainos įstojimas į Aljansą bus itin svarbus užtikrinant veiksmingą atgrasymą nuo Rusijos invazijos planų. Varšuva taip pat padėjo Ukrainai ugdyti nacionalinės gvardijos, sienos apsaugos ir žvalgybos tarnybų įgūdžius, kad jie atitiktų euroatlantinius standartus.

Po Rusijos invazijos 2022 m. Varšuva tiekė Ukrainai didžiąją dalį sovietmečio ginklų, taip pat modernesnių atsargų, įskaitant tankus, haubicas, artileriją ir bepiločius orlaivius. Lenkija tapo pagrindiniu Ukrainos logistikos centru, per kurį buvo siunčiama daugiausiai užsienio ginklų. Joje vyko tarptautiniai Ukrainos karių mokymai ir buvo varomoji jėga kuriant ES karinės pagalbos misiją Ukrainai paremti. Varšuva suvaidino lemiamą vaidmenį formuojant tarptautinę šalių koaliciją, perdavusią „Leopard“ tankus Ukrainai, taip pat buvo viena iš 11 Vakarų šalių koalicijos, kuri įsipareigojo apmokyti Ukrainos pilotus naikintuvuose F-16, organizatorių.

Kijevo ir Varšuvos santykiai pablogėjo 2023 metų spalį vykusių rinkimų Lenkijoje išvakarėse, daugiausia dėl ginčų dėl pigesnių Ukrainos žemės ūkio produktų antplūdžio, dėl kurių sumažėjo Lenkijos ūkininkų pajamos. Dar vienu įtampos tašku tapo ES transporto reglamentai, sukūrę nesąžiningą konkurenciją su Lenkijos sunkvežimiais. Ginčai privedė prie sienų blokadų Lenkijos pusėje.

Nors kivirčai palietė visas Ukrainos kaimynes, Lenkijos padėtis buvo ypač sudėtinga, nes žemės ūkio sektorius yra viena pagrindinių PiS apygardų. Ginčai iš dalies buvo išspręsti sausį, kai ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis paskelbė, kad Briuselis imsis priemonių kontroliuoti žemės ūkio prekių antplūdį iš Ukrainos, jei dėl to kiltų pavojus numušti kainas Lenkijoje ir kitose šalia esančiose ES šalyse.

Vizito Kijeve metu Tuskas susitarė su Zelenskiu, kad būtų visiškai išspręstas jų šalių nesutarimas dėl grūdų vežimo ir krovinių gabenimo. Kijevas pasiūlė mechanizmą žemės ūkio produktų eksportui patikrinti pagal Europos Komisijos sprendimą. Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Shmyhalas paskelbė, kad Varšuva ir Kijevas planuoja įvesti bendrą sienų ir muitinės kontrolę, keistis muitinės duomenų bazėmis, išplėsti ir modernizuoti visus sienos perėjimo punktus. Tuskas taip pat paskyrė buvusį užsienio reikalų viceministrą ir dabartinį parlamento narį Pawełą Kowalą, kuris buvo įgaliotas vyriausybės atstovas remti Ukrainos atstatymą.

Tusko vyriausybė turi galimybę sustiprinti Varšuvos pagrindinį vaidmenį užtikrinant Ukrainą plečiant Lenkijos įtaką Europos Sąjungoje. Tuskas ėjo Europos Vadovų Tarybos (2014–2019 m.) ir Europos liaudies partijos (2019–2022 m.) pirmininko pareigas ir yra gerai gerbiamas daugelyje ES sostinių. Vizito Kijeve metu Tuskas patvirtino, kad Lenkija prisijungia prie G7 saugumo garantijų. Tai apima daugiametį susitarimą suteikti „greitą ir tvarią“ pagalbą Ukrainos gynybai, įskaitant dalijimąsi žvalgybos duomenimis, kibernetinį saugumą, medicininį ir karinį mokymą bei gynybos pramonės bendradarbiavimą. Varšuva ir Kijevas taip pat planuoja įkurti bendrą konsultacinę grupę, kuri remtų Ukrainos pažangą siekiant narystės ES ir NATO. Varšuva ketina aktyviai veikti prieš NATO viršūnių susitikimą Vašingtone liepos 9–11 dienomis, kad įtikintų savo sąjungininkus, kad Ukrainos narystė NATO yra gyvybiškai svarbi Europos saugumui.