Dalinkitės
Antradienį Seime kalbėję mokytojai neslėpė pasipiktinimo valdžios planais didinti darbo krūvį mokytojams ir supančioti juos naujais biurokratiniais reikalavimais. Ministerijos rengiamame naujame mokytojų karjeros modelyje pedagogai įžvelgia klastą.
„Siūlomas modelis visiškai nesprendžia nei ugdymo kokybės, nei mokytojų karjeros, nei finansinio skatinimo problemų. Netgi atvirkščiai – į pagrindines funkcijas įrašyta daug darbų, už kuriuos anksčiau buvo mokama kaip už papildomus. Tik mokytojai galėjo jų ir nesirinkti. Tokia teisė bus atimta. Modelis ne tik galimai pablogins mokytojų finansinę situaciją, bet ir įteisins vergovės elementus“, – įspėja lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė.
Kolegei antrina istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius.
„Mokytojai negalės skirti laiko tiesioginiam darbui su mokiniais. Ar tikrai tiesioginis darbas su mokiniais toks menkavertis, kad jį dirbančių pedagogų atlyginimas turi būti pusantro ar net du kartus mažesnis nei aukštesnes pareigas mokyklose einančių asmenų?“ – klausia A. Jurgelevičius.
Mokytojo nuomone, jei tiesiogiai su mokiniais dirbantis pedagogas valdžiai yra „žemiausia kategorija“, tai kalbas apie mokytojo profesijos prestižą „galima užmiršti“.
A. Jurgelevičius ragina ministeriją derinti rengiamą modelį su mokytojų atstovais, t. y. profesinėmis sąjungomis, kurios yra pasirašiusios švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
Doc. dr. Liutauras Gudžinskas piktinasi, kad „ir vėl brukama neparengta reforma“.
„Kur poveikio vertinimas? Kaip ministerijos pasiūlymai dera su strateginiu siekiu užtikrinti mokytojams stabilias karjeros galimybes? Viešajame sektoriuje siūloma diegti privataus sektoriaus principus. Siūlomi pakeitimai sekins ir alins gerai dirbančius mokytojus, o norinčius jais tapti tiesiog atbaidys“, – įspėja L. Gudžinskas.
Anot Seimo narės socialdemokratės Orintos Leiputės, „mokytojų ir taip tragiškai trūksta. Bet, atrodo, daroma viskas, kad jų visai neliktų.“
„Ne kartą kreipėmės į aukščiausius šalies pareigūnus dėl vykdomo viešojo sektoriaus skurdinimo. Švietimo reforma taip ir nebuvo tinkamai pristatyta. Regionai susiduria su vis didesniu spaudimu naikinti savo įstaigas. Atokiau gyvenantiems vaikams švietimas darosi vis sunkiau pasiekiamas ir net visai neprieinamas. Infliacijos nususinti mokytojų atlyginimai tokie, kad vien iš šio darbo jie išgyventi negalės. Mokytojai virsta beteisiais pastumdėliais“, – įspėja parlamentarė.
Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas prisipažįsta rimtai įpykęs dėl tokių ministerijos planų.
„Jie siūlo įvesti kvotas – kvalifikuotų mokytojų savivaldybėje negalės būti daugiau nei nustatyta. Gal ministerijos atstovai įsivaizduoja, kad į kvotą „nesutilpę“ mokytojai kraustysis į kitą savivaldybę? Ar kasdien iš varganos mokytojo algos savo transportu važinės į kitą rajoną? Siūloma kas 5 metus peratestuoti mokytojus. Gal patys ministerijos specialistai savo kailiu norėtų išbandyti tokį karjeros modelį? Atestacija ir konkursinis vertinimas kas 5 metus greit visus sugrąžintų į realybę“, – įsitikinęs parlamentaras.
Išnagrinėjęs ministerijos pasiūlymą dėl pedagogų karjeros modelio, Lietuvos socialdemokratų partijos Švietimo, mokslo ir sporto komitetas konstatavo, kad „įgyvendinus tokį modelį bus nuvertintas mokytojo, t. y. tiesiogiai su mokiniais dirbančio specialisto, darbas, nes šias pareigas einantieji uždirbs 1,5–2 kartus mažiau nei aukštesnes pareigas einantieji mokytojai“.
Anot komiteto, papildomas vadybines, ekspertines, mentorystės ir panašias funkcijas turintys atlikti mokytojai tiesiog fiziškai nepajėgia viso dėmesio skirti tiesioginiam darbui su mokiniais.
„Pačių ministerijos atstovų teigimu, tokiam modeliui įgyvendinti reikės bent 200 milijonų eurų iš valstybės biudžeto, tačiau kol kas joks finansavimas reformai vykdyti nėra numatomas“, – konstatuojama komiteto išvadose.
