2021 04 23
Dėl klimato kaitos dažnėjančių sausrų ir vandens trūkumo keliami iššūkiai jau aktualūs ne tik Pietų Europos, bet ir kitoms žemyno šalims, tarp jų ir Lietuvai. Apie šiuos iššūkius mūsų šaliai ir pasiruošimą jiems penktadienį per neformalų Aplinkos tarybos posėdį kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Posėdžio metu ES aplinkos ministrai daugiausia dėmesio ir skyrė vandens valdymo sektoriui, kuris yra pats jautriausias keičiantis klimatui. Jie pasidalijo informacija, kaip šalys ruošiasi spręsti vandens trūkumo problemas, aptarė, kaip jos atsispindi naujoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje.
Lietuvoje, pasak ministro Simono Gentvilo, esame įpratę, kad turime didelius vandens išteklius, bet dėl klimato kaitos keičiasi šalies hidrologinis režimas. Pastarąsias kelias vasaras jau skelbėme hidrologines sausras, ir, pagal klimato kaitos prognozes, ekstremalūs orų reiškiniai tik dažnės.
Geriamajam vandeniui daugiausia naudojame gilesnių sluoksnių požeminį vandenį, todėl nejaučiame grėsmės juo aprūpinant didžiąją gyventojų dalį, tačiau vis dažniau pastebimi arčiausiai žemės paviršiaus esančio požeminio vandens lygio svyravimai, dėl kurių šuliniuose pradeda trūkti vandens.
Šiuo metu rengiamoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje pagal naująją ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją peržiūrimi nacionaliniai tikslai ir uždaviniai vandens išteklių sektoriui. Jiems įgyvendinti bus ieškoma inovatyvių ir gamtos sprendimais paremtų priemonių. Vandens valdymo srityje numatoma stiprinti bendradarbiavimą su kitais jautriais klimato kaitai sektoriais – žemės ūkiu, pramone, energetika ir kt.
Pastaraisiais metais pasikartojančios sausros daro poveikį daugeliui ūkio sektorių, o jų pasireiškimas laikotarpiais, kai su tuo nesusidurdavome, jau pernai paskatino pakeisti sausrų nustatymo kriterijus. Nuo sausrų kenčia ir mūsų vandens telkiniai, todėl šiemet planuojama atlikti studiją hidrologinių sausrų indikatoriams nustatyti.
Ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad, siekiant išvengti vandens trūkumo ateityje, reikia keisti ir viešojo, ir privataus sektoriaus požiūrį į tvarų vandens naudojimą. Vis dar didelis iššūkis – didinti visuomenės, verslo ir pačių valstybės bei savivaldos institucijų sąmoningumą klimato kaitos klausimais. Reikia keisti teisinį reglamentavimą, kad galėtume užtikrinti pakankamą vandens kiekį ne tik žmogaus poreikiams patenkinti, bet ir ekosistemų gyvybingumui palaikyti, taip pat mažinti neigiamą vandens naudojimo poveikį gamtai.
