Aplinkos ministras Povilas Poderskis rado ką veikti. Kuria santykiavimo su meškomis ir kitais laukiniais padarais atmintines.
Tomss Čyvas
Kaip rašoma ministerijos parnešime, reaguodamas į identifikuotas problemas dėl laukinių gyvūnų, atsiduriančių jiems nebūdingoje aplinkoje (žmoniškai kalbant, kai lokys ateina prie Jūsų vartų, – red past.), P. Poderskis pasirašė raštą, kuriuo paveda Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) koordinuoti veiksmus tokiais atvejais.
Kai gyvūnams ar aplinkai kyla reikšminga grėsmė, atsakomybė už veiksmų organizavimą ir koordinavimą, anot ministro, tenka AAD. Taigi, skaitykite ministro instruktažą – ką daryti sutikus lokį.
“AAD bus atsakingas už veiksmų koordinavimą tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro, policijos, savivaldybių, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros ir kitų institucijų, priklausomai nuo jų kompetencijos ar situacijos poreikių. Šių institucijų bendradarbiavimas bus nukreiptas į tai, kad gyvūnai būtų saugiai grąžinti ar perkelti į jiems tinkamą aplinką arba būtų imamasi kitų būtinų veiksmų dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos. Esant poreikiui, AAD turės inicijuoti ir siūlyti atitinkamų teisės aktų pakeitimus.
P. Poderskis: Vilniaus meškos pamokos išmoktos – Aplinkos apsaugos departamentas koordinuos institucijų darbą perkeliant laukinius žvėris į jiems būdingą aplinką
Be to, Aplinkos apsaugos departamentas privalės aktyviai informuoti visuomenę apie kilusias grėsmes, užtikrinti, kad ši informacija būtų nuolat atnaujinama ir prieinama.
Gyventojams primename, kad atsakingos institucijos reaguoja į visus iš gyventojų gaunamus pranešimus, todėl prašome ir toliau aktyviai informuoti apie pastebėtą rudąjį lokį ar kitus laukinius gyvūnus, atsidūrusius nebūdingoje aplinkoje. Tokiu atveju būtina nedelsiant skambinti skubios pagalbos numeriu 112.
Vilniaus meškos įvykiai: 2024 m. birželio 14–16 d.
Birželio viduryje Vilniaus apylinkėse pasirodęs rudas lokys sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Šis atvejis išryškino svarbą turėti aiškiai apibrėžtą veiksmų koordinavimo tvarką, kai laukiniai gyvūnai atsiduria jiems nebūdingoje aplinkoje. Reaguodamas į tai, aplinkos ministras Povilas Poderskis ir pavedė Aplinkos apsaugos departamentui perimti tokios situacijos valdymo koordinavimą. Tikimasi, kad tai leis panašius atvejus ateityje spręsti operatyviau ir efektyviau.
Tuo tarpu pateikiame, kaip 2024 m. birželio 14–16 dienomis buvo reaguojama į konkretų Vilniaus meškos atvejį – kokie sprendimai buvo priimti ir kaip institucijos siekė suvaldyti situaciją.
Birželio 14 d. apie 10:44 val. Aplinkos apsaugos departamentas gavo pranešimą apie rudąjį lokį, pastebėtą Vilniaus apylinkėse. Po trijų minučių – 10:47 val. – informaciją gavo ir LSMU Laukinių gyvūnų globos centras. Netrukus buvo suburta atsakingų institucijų grupė: į veiksmus įsitraukė AAD, LSMU specialistai, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių atstovai, policijos pareigūnai, taip pat medžiotojai.
Lokio perkėlimo į saugią aplinką planas buvo sudarytas iš kelių etapų. Pirmasis etapas buvo stebėjimas ir analizė.
Vadovaujantis LSMU vidinėmis procedūromis, pirmiausia buvo vertinamas gyvūno elgesys: ar jis elgiasi natūraliai (vengia žmonių), kokia yra jo judėjimo kryptis, kiek laiko užsibūna tam tikroje vietovėje. Taip pat buvo įvertinta aplinkos specifika – ar yra miškų ar žaliųjų koridorių, kuriais lokys galėtų pats pasitraukti į natūralią buveinę. Šio etapo tikslas buvo pasyviai stebėti ir tikėtis, kad lokys pats grįš į mišką – jam būdingą aplinką.
Jeigu gyvūnas nebūtų sugebėjęs savarankiškai grįžti į saugią teritoriją, būtų buvusi įgyvendinta antroji plano dalis – lokio užmigdymas ir perkėlimas į mišką. Šią operaciją būtų vykdę LSMU specialistai. Iš anksto buvo paruošta įranga lokiui pritvirtinti siųstuvą, kuris būtų leidęs stebėti gyvūno buvimo vietą po perkėlimo ir laiku reaguoti, jei jis vėl artėtų prie gyvenamųjų teritorijų.
Specialistai vertino nuotraukas, vaizdo įrašus, gyvūno fizinę būklę. Buvo nustatyta, kad tai – apie 2 metų amžiaus, sveikas, jaunas lokys, kuris, galimai dėl streso, nesugebėjo rasti kelio atgal į mišką. Jeigu lokys būtų buvęs užmigdytas, papildomai būtų įvertinta kailio būklė, nagai, ieškota mikroschemos.
Lokio užmigdymas – sudėtingas procesas. Tai – stambus plėšrus žinduolis, kuris dėl streso gali sparčiai judėti, o migdomieji vaistai ne visada veikia iš pirmo karto. Vaistus leidžiama suleisti tik iš saugaus atstumo (iki 20 metrų), veiksmai turi būti atliekami iš automobilio ar pastato, todėl tokia operacija reikalauja tikslaus planavimo ir sąlygų.
Atsižvelgiant į visas galimas rizikas, iš anksto buvo pasirengta ir kraštutiniam scenarijui – jei gyvūno nepavyktų užmigdyti ir jis imtų kelti realų pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, būtų galima jį išimti iš gamtos letaliu būdu. Tokiam veiksmui reikalingas leidimas buvo gautas iš anksto, tačiau šis sprendimas būtų tik tuo atveju, jei LSMU specialistai būtų patvirtinę, kad lokys kelia pavojų žmonėms. Tai būtų buvusi kraštutinė priemonė.
Birželio 16 d. iki vėlaus vakaro gyvūnas buvo stebimas dronais.
Kaip elgtis sutikus laukinį gyvūną?
Šiandien stirnos, lapės, briedžiai ir kiti laukiniai gyvūnai miestų ribose tampa vis labiau įprastu reiškiniu dėl buveinių mažėjimo plečiantis infrastruktūrai, keliams, žemės naudojimui, didėjant kai kurių gyvūnų rūšių populiacijoms ir pan. Gyvūnai neretai ieško „lengvesnio” maisto, tačiau jų šerti nereikia, nes natūralioje gamtoje maisto pakanka, ypač šiltuoju metų laiku. Maitinami gyvūnai gali prarasti savisaugos instinktą, priprasti lankytis gyvenvietėse, kur jiems kelią grėsmę susidūrimai su automobiliais, naminiais augintiniais ar pan.
Pastebėjus laukinį gyvūną savo kieme ar parke, svarbiausia jį stebėti iš tolo ir nesiartinti. Jei gyvūnas atrodo sveikas ir aktyvus, jam pagalbos nereikia – jis pats ras kelią atgal į gamtą.
Jeigu automobiliu kliudėte arba ant kelio pastebėjote jau partrenktą laukinį gyvūną – praneškite skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.
Jei pastebite sužeistą gyvūną arba jis elgiasi nenatūraliai, reikėtų skambinti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Gyvūnui padėti gali tik specialistai – gyventojų bandymas tai daryti patiems gali sukelti papildomą stresą ar net sužaloti gyvūną”, – instrukciją baigia Aplinkos ministerija.
Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę apie tai, kaip reikia elgtis sutikus gamtoje sužeistą laukinį gyvūną.
