Ką reiškia būti menininku Lietuvoje? Šiandien pristatytas Lietuvos kultūros tarybos iniciatyva kartu su tyrėjomis dr. Rusne Kregždaite, dr. Kristina Mažeikaite ir Karolina Šulskute atliktas tyrimas „Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas“ atskleidžia nelengvą menininkų padėtį.
Remiantis net 1 633 kūrėjų atsakymais, tyrimas detaliai apžvelgia darbo sąlygas, finansinį stabilumą, psichologinę savijautą, kūrybos ir poilsio balansą bei menininkų vietą visuomenėje. Jo tikslas – įvertinti, ar pastarųjų metų pokyčiai, tarp jų ir kultūros politikos sprendimai bei finansavimo peržiūros, realiai pagerino kūrėjų situaciją.
Pasak tyrimo pristatyme dalyvavusio kultūros ministro Šarūno Biručio, „Šis tyrimas – tai galimybė aiškiau brėžti mūsų šalies kultūros ateities kryptis. Kultūros politika privalo atspindėti realybę. Tai svarbu formuojant tikslesnę ir efektyvesnę kultūros politiką. Kaip kultūros ministras, laikausi nuostatos, kad menininkų darbas turi būti vertinamas, o kūrybinė veikla – tvari ir oriai apmokama. Turime susitelkti ir ieškoti naujų instrumentų, stiprinti dialogą su savivaldybėmis, menininkų organizacijomis ir plačiąja visuomene.“
Tyrimo duomenimis, 40,4 proc. menininkų Lietuvoje jaučiasi perdegę, o vidutinė jų darbo savaitė siekia 55 valandas. Jos apima ne tik kūrybinį darbą, bet ir su kūryba susijusias ar visiškai nesusijusias veiklas. Dauguma menininkų priversti derinti kelis pajamų šaltinius, tačiau jų bendros mėnesinės pajamos išlieka menkos. Ypač sudėtinga situacija dailės ir etninės kultūros srityse – trečdalis šių sričių menininkų patenka į žemiausių pajamų, gautų tik iš kūrybinės veiklos, lygį (iki 500 eurų per mėnesį).
„Šis tyrimas yra labai platus, vien klausimyne yra apie 50 klausimų, dauguma jų turi papildomas kategorijas. Jų analize siekiama atspindėti kuo daugiau menininkų būklės dedamųjų, susijusių su finansiniu atlygiu, dėmesiu kūrėjui, jo kūrybinėmis sąlygomis ir kitais aspektais. Tyrimo ataskaita tampa savotiška duomenų baze, kurioje kiekvieną klausimą galima analizuoti įvairiais pjūviais, pavyzdžiui, atskleisti atskirų sričių ar amžiaus grupių menininkų padėtį“, – sako dr. R. Kregždaitė.
Renginyje tyrėjos pristatė duomenis apie menininkų pajamas, užimtumą, darbo struktūrą bei palyginimą su 2020 m. rezultatais. Po pristatymo vyko diskusija, kurioje dalyvavo menininkų organizacijų atstovai, kultūros politikos formuotojai, tyrėjai.
Diskusijos metu svarstydama apie tai, ką reikėtų daryti, kad menininkų atlygių situacija keistųsi, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė minėjo, kad „2023 m. organizacijos skyrė beveik 7 mln. eurų kūrėjų atlygiams, o dar beveik 2 mln. buvo paskirstyti stipendijų priemonėse. V
isa tai sudarė 40 proc. tarybos biudžeto. Ar ši proporcija galėtų slinktis kūrėjų naudai? Apskritai, nuolat susiduriame su tuo pačiu vertybiniu klausimu, kai turime rasti konsensusą – skirti didelės vertės stipendijas, bet mažam kūrėjų kiekiui ar atvirkščiai. 2025 m. taryba individualių stipendijų konkurse finansavo beveik kas antrą paraišką pateikusį menininką, bet ar sumos pakankamos?“.
Diskusijų metu aptarta, kokie yra būtini tolesni žingsniai tam, kad menininkų gerovės klausimas būtų integruotas į politinę darbotvarkę, o orus atlygis už kūrybą – taptų realiai pasiekiamu tikslu.
„Galvodami, kaip keisti menininkų situaciją, turime žiūrėti kompleksiškai ir ieškoti sprendimų, prie kurių galėtų prisidėti visi. Lietuvos kultūros taryba negali būti vienintelis finansavimo šaltinis menininkams, todėl labai reikalingas ir aktyvesnis savivaldybių įsitraukimas, stiprinant investicijas į kūrėjus. Taip pat svarbu, kad būtų parengti ir viešai skelbiami rekomenduojami atlygiai už menininkų darbą“, – teigė naujoji tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė.
Visos nuotraukos Dainiaus Putino
Su tyrimu galite susipažinti čia, o su apklausos rezultatais – čia.
