Jeigu ieškotume, kas iš aukščiausių Lietuvos politikų pasmerkė smurtą prieš žurnalistus, rastume tik oficialų ministrės pirmininkės pranešimą. Seimo narys Aidas Gedvilas jau po mitingo aiškino, kad nei jis kvietė ką nors prie Seimo, nei buvo ten, kai kas nors buvo fiziškai puolamas.
Paskutinis jo kontaktas baigėsi tuo metu, kai mitinguotojai bandė apjuosti Seimą gyva pozityviai nusiteikusių žmonių grandine. Pozityviai nusiteikusi grandinė gyvai neišleido išeiti iš Seimo ir apsupo parlamentarus jų automobiliuose. Viename jų buvo ir mokyklinukas Seimo nario vaikas.
Mitinguotojai reikalavo Vyriausybės ir Seimo atsistatydinimo, žadėjo atgaivinti Lukiškių kalėjimą, o jų organizatoriai ir nemaža dalis palaikančiųjų šiandien sako, kad riaušes organizavo provokatoriai – policija esą žinojo, kada jos prasidės, ir gal net pati prisidėjo organizuojant dalykus, per kuriuos buvo sužeisti pareigūnai.
Filosofas Vilius Bartninkas sako, kad protestai prieš suvaržymus, skiepijimą kyla daugelyje šalių – žmonės tiesiog nebesugeba suprasti mokslo išradimų, neturi kompetencijos patikrinti, kuri nuomonė teisinga. Valdžiai nėra paprasta kalbėtis, įtikinti savo sprendimų pagrįstumu.
„Nereikia ieškoti baisiai rafinuotų priežasčių arba kažkokių sofistikuotų teorijų, kas už viso to slypi. Už to slypi paprasčiausias, atleiskite, tamsumas. Mes puikiai matome, kas vienija. Vienija pyktis visa tą minią“, – kalba V. Bartninkas.
Organizatoriai aiškina mitingą buvus taikų, tačiau iš tribūnos liejosi nedviprasmiški grasinimai.
„Aš tikiu 100 proc. – mums pavyks atsikratyti šita Vyriausybe, atsikratyti šituo išdavikišku Seimu, kurį valdo Landsbergių „šaika“. Mes sugebėsime atgaivinti Lukiškių kalėjimą, nes vieta jų ten – Lukiškių kalėjime“, – kalbėjo viena mitingo organizatorių.
„Jeigu po šito signalo valdžia nepasikeis, mes ruošiame rimtą mitingą, kuris užpildys visą Vilnių“, – tvirtino europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.
„Mes nesitrauksim, mes nesiklaupsim, mes nugalėsim! Mes nesitrauksim, mes nesiklaupsim, mes nugalėsim!“ –sakė už šnipinėjimą nuteistas Algirdas Paleckis.
„Mes turim pasakyt: Seimas, lauk! Seimas lauk! Seimas lauk!“ – ragino už neapykantos kurstymą teistas Valdas Lekstutis.
Psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap pabrėžia, kad dėl pandemijos žmonės sutrikę, visuomenė suskaldyta į „gerus“ ir „blogus“, kurie esą vieni kitiems trukdo. Dėl to kyla sąmokslo teorijos, kaltųjų paieškos, protestai sutraukia minias, tačiau mitingas – ne ta vieta, kur gaunami atsakymai.
„Kai tu tampi minios dalimi, kai labai stipriai tave apima emocijos, žmonės sau pradeda leisti elgtis taip, kaip niekada nesielgtų būdami ne minioje“, – sako V. Šap.
Mitingo organizatoriai skelbė, kad protestuos prieš valdžios ketinimą priverstinai paskiepyti visus Lietuvos piliečius, nors Vyriausybė tokių planų neturi. Galima alternatyva – testuotis, bet nebe mokesčių mokėtojų sąskaita.
„Skiepai čia yra tik pretekstas. Kitas pretekstas buvo vienalytės partnerystės, trečias iš viso kažkoks paslaptingas šeimų gelbėjimas nuo kažko. Ketvirtas, pradedi matyt, kad tie patys persidengiantys sluoksniai ima ginti Lukašenką, aiškinti, koks jisai geras vadovas. Šitas sluoksnių persidengimas turbūt leistų ten, kur viskas persidengia, mums identifikuoti tikrąjį branduolį šitų protestų“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Ališauskas.
Mitingo organizatoriai ir net pats prezidentas tikina, kad antradienį prie Seimo vyko du renginiai: pirmasis „taikus“ iki 17 val., o antrasis – jau pasibaigus darbui. Parlamentarai, Seimo darbuotojai buvo užblokuoti, bandę išeiti – koneveikiami, o jų automobiliai niokojami. Tačiau dieną dirbę žurnalistai liudija patyrę smurtą nuo pat pradžios.
Tuo pat metu policijos pareigūnai turėjo skubėti į Rūdninkus – ten prasidėjo neramumai, reikėjo pastiprinimo. Tačiau išvažiuojančiam pareigūnų automobiliui buvo pastotas kelias, į langus lėkė akmenys. Pirmose gretose – Garliavos istorijos įžymybė, vienas aktyviausių Drąsiaus Kedžio ir Neringos Venckienės rėmėjų, ne kartą teistas Andrius Lobovas.
„Skiepai yra genocido ir mirties įrankis – Seimą lauk!“ – filmuodamas aplinką kalbėjo A. Lobovoas.
Į pareigūnus skrieja sprogstamasis įtaisas, yra sužeistų. Minia tramdoma ašarinėmis dujomis. Tuo metu visur spėjantis Seimo narys ir neseniai sukurtos „Tautos ir teisingumo sąjungos“ pirmininkas Petras Gražulis iš įvykio vietos teikė informaciją Lukašenkos televizijoms.
„Čia, kaip ir Baltarusijoje, seniai diktatūra, gal net didesnė. Baltarusijoje nors nekalba, kad ten demokratija. O čia plačiom burnom šneka apie demokratiją, nors nėra jokios demokratijos. Nėra!“ – Rusijos televizijai kalbėjo P. Gražulis
Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad pastarųjų riaušių scenarijus kaip du vandens lašai atkartoja bandymus šturmuoti parlamentą prieš 30 ir 12 metų.
„Man toks visiškai deja vu jausmas. Ten yra tokie kadrai, kuomet prieš Seimo įėjimą eina A. Paleckis, prieš tą minią, tada prasideda – skrenda tie akmenys, dūžta langai ir prasideda riaušės. Tiesiog istorija nesikartoja, rimuojasi. Mes matome scenoje panašius veikėjus, mes vėl matom įvairius tuos renginius. Na, deja, žmonės tuo pačiu metu yra pervargę, pikti ir būtent susidaro tokia… aš tai vadinu tobulos audros situacija, kuomet galima organizuoti, provokuoti tokius įvykius. Prisiminkime, 2009 m buvo kriziniai metai“, – primena N. Maliukevičius.
Per 2009 m. krizę Seime patvirtinta mokesčių reforma. Sausio 16-ąją Profesinių sąjungų konfederacija organizavo protesto mitingą. Savivaldybė išdavė leidimą ten pat ir tuo pačiu metu mitinguoti ir Socialistiniam liaudies frontui.
Pastarojo lyderis Algirdas Paleckis staiga atsidūrė su garsiakalbiu mitingo centre, į Seimo langus pasipylė akmenų kruša. Situaciją suvaldė tik atsiųstos riaušių malšinimo pajėgos.
1991 m. sausį į parlamento šturmą sukviesti rusakalbiai iš Maskvai pavaldžių sąjunginių gamyklų, kai Kazimiros Prunskienės Vyriausybė nusprendė pakelti maisto produktų kainas, nors tai Aukščiausioji Taryba draudė.
Per sausio 8 d. riaušes į parlamento langus lėkė akmenys. Įtūžusi minia brovėsi per rūmų duris ir nesileido į dialogą. Lietuva tuo metu dar tik kūrė savo institucijas, Aukščiausiąją Tarybą apgynė savanoriai, užpuolikų įniršį atvėsinę vandeniu.
Po kelių dienų sausio 13 d. buvo mėginta karine jėga užimti valdžią.
Praėjusį antradienį prieš riaušininkus panaudota jėga, sulaikyti 26 žmonės. Pasak policijos vyriausiojo komisaro Renato Požėlos, pusė jų – bedarbiai, trečdalis – teisti už sukčiavimą, vairavimą išgėrus, smurtą artimoje aplinkoje. Kalbama ir apie politinę atsakomybę kai kuriems parlamentarams.
„Aišku, to turbūt nepavyktų įrodyti, kad tai buvo suplanuotas valstybės perversmas, bet, anot gandų, vienas aktyvus Seimo narys pasakė – čia tik repeticija. Tai šitas dalykas yra vienas iš baisiausių. Stebina tokia ilgalaikė prezidento tyla, nes dalykai yra daug rimtesni, negu gali atrodyti, tai nėra paprastas pasižaidimas“, – sako profesorius V. Anušauskas.
Anot N. Maliukevičiaus, Lietuvoje bręsta situacija, kuri tikrai nėra panaši į stichišką, vien dėl valdžios sprendimų išprovokuotą žmonių pykčio proveržį.
„Šiaip tai, pasižiūrėjus į situaciją, tai yra tokia besiformuojanti tobula audra, angliškas terminas „perfect storm“. Staiga įvykiai jau veja vienas kitą ir paprasčiausiai nėra fizinių, psichologinių galimybių normaliai valdyti tą krizinę situaciją“, – sako N. Maliukevičius.
Antradienį prie Seimo protestavusieji neslepia, kad organizuoja antrą šio renginio turą rugsėjo 10 d., kai parlamentas rinksis į Seimo sesiją.
Šaltinis: LRT.LT