Skelbiama Teisingo atliekų rūšiavimo atmintinė: svarbu žinoti ir ko nedaryti. Taigi, instruktažas žemiau. Mat esą vis didesnė dalis lietuvių rūšiuoja atliekas ir mokosi tai daryti teisingai, tačiau abejonių, į kurį konteinerį mesti pakuotę, pasak instruktorių, vis dar pasitaiko.
Kaip teigia pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos Lietuvoje „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė, pirmoji taisyklė, kurią svarbu prisiminti, – visos pakuotės yra rūšiuojamos.
„Rūšiuoti ne tik galima, bet ir reikia, tiek maisto produktų, tiek buitinės chemijos, kosmetikos, gėrimų ir visų kitų gaminių pakuotes. Ne daiktą ar produktą, kuris supakuotas, o pačią pakuotę turime išmesti į pakuočių atliekų konteinerį. Tai yra pagrindinė pakuočių rūšiavimo taisyklė“, – teigia A. Burbaitė ir aptaria, kaip atliekas rūšiuoti teisingai.
Kas keliauja į mišrių buitinių atliekų konteinerį?
Remiantis 2023 m. pavasarį „Žaliojo taško“ atlikto tyrimo duomenimis, net 93 proc. apklaustų šalies gyventojų teigia žinantys, kaip teisingai rūšiuoti atliekas. Visgi, vertinant praktines jų žinias, buvo įvardintos atliekos, kurias rūšiuojant kyla daugiausiai neaiškumų.
Anot A. Burbaitės, svarbu įsidėmėti, jog visos su žmogaus higiena susijusios atliekos, tokios kaip skustukai, dantų šepetėliai, panaudotos servetėlės, sauskelnės, tualetinis popierius ar vatos tamponėliai turi keliauti į mišrių buitinių atliekų konteinerį.
Neretai žmonės į pakuočių atliekų konteinerius meta ir keramikos dirbinius, traktuodami, kad tai yra stiklas, tačiau taip manyti klaidinga. Butelis, stiklainis, kuriame buvo skystis ar produktas, yra pakuotė, o stiklo ar keramikos gaminys, veidrodžiai – daiktai, todėl jie keliauja į stambių gabaritų aikštelę ar mišrių atliekų konteinerį su kitais buityje netinkamais naudoti daiktais.
Taigi, pirmiausia svarbu įvertinti, ar mūsų atlieka yra pakuotė, o tada – iš ko ji pagaminta. A. Burbaitės teigimu, tai pats teisingiausias būdas nepasimesti rūšiuojant pakuočių atliekas.
Geltonasis konteineris – ne vien plastikui
„Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė pažymi, jog kombinuotos, daugiasluoksnės pakuotės, kurioms priskiriamos ir TetraPak, yra rūšiuojamos į plastiko konteinerį: „Jis – vienas universaliausių. Į plastiko konteinerį keliauja visos plastikinės pakuotės, tokios kaip buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė. Taip pat į jį metami saldainių, traškučių ir kiti pakeliai.“
Kur keliauja metalinės pakuotės?
Geltonasis konteineris taip pat skirtas metalinių atliekų, pavyzdžiui, dangtelių ar gėrimų, konservų skardinių bei rečiau pasitaikančių – medinių – pakuočių atliekų rūšiavimui.
Žmonės dažnai stebisi, kaip galima perdirbti konteinerio, į kurį metama tiek daug skirtingų rūšių pakuočių, turinį. Specialistų teigimu, procesas yra kiek sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: „Visos mūsų išrūšiuotos atliekos iš pradžių keliauja į rūšiavimo centrus, kuriuose yra perrūšiuojamos pagal medžiagiškumą bei perdirbimo galimybes, taigi, atskiriamos metalinės pakuotės, skirtingų rūšių plastikai, atskirai surūšiuojamos ir kombinuotos pakuotės. Tik tuomet vienos rūšies atliekos gali keliauti į perdirbimo gamyklas, kur yra smulkinamos, plaunamos, naudojamos žaliavai gaminti.“
Svarbu išpilti skysčius, etiketės gali likti
Kaip teigia A. Burbaitė, rūšiuodami atliekas kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie švaresnės aplinkos ir ekologiškesnės ateities kūrimo, tačiau svarbu žinoti ne tik, ką daryti, bet ir ko nedaryti.
Anot „Žaliojo taško“ atstovės, žmonės neretai klaidingai mano, kad, pavyzdžiui, į stiklo konteinerį gali būti metama viskas, kas dūžta, tačiau tai nėra teisinga praktika: „Keramika, porcelianas, krištolas, automobilio langų stiklai gadina žaliavą ir šių medžiagų rūšiuoti į stiklo konteinerį negalima. Jame taip pat neturėtų atsidurti veidrodžių, visų tipų elektros lempučių, televizorių ekranų, namų langų stiklų paketų atliekos. Jas derėtų gabenti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, esančias kiekvienoje apskrityje.“
Į žaliąjį stiklo konteinerį metamos stiklinės pakuotės, tokios kaip buteliai, stiklainiai, taip pat stiklo pakuočių duženos bei atraižos. Pašalinamų pakuočių plauti nebūtina, nereikia nulupti ir etikečių, svarbu išpilti jose likusius skysčius.
Popierius gali būti su lipnia juostele, tačiau dėžutes reikia išlankstyti
A. Burbaitė pastebi, jog kalbant apie mėlynąjį konteinerį, žmonės ganėtinai gerai supranta, jog į jį metamos visos popierinės bei kartoninės maisto ar kitų produktų pakuotės, pakavimo popierius, popieriniai maišeliai bei dėžutės.
Ji tęsia, jog išmetant popieriaus atliekas, nereikia išsegti sąvaržėlių, popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines dėžutes reikėtų prieš išmetant išlankstyti. Priešingu atveju, konteineris užsipildo greitai, bet atliekų jame surenkama mažai.
„Popieriaus konteineryje vis dar tenka rasti sauskelnių, vienkartinių servetėlių, padengto plastiku, sutepto riebalais ar kitomis medžiagomis, tokiomis, kaip tepalai, dažai, betonas, popieriaus. Reiktų įsidėmėti, jog šioms atliekoms mėlynajame konteineryje ne vieta“, – pabrėžia A. Burbaitė.
Kartais nuogąstaujama, kad popieriaus ir kitų pakuočių atliekos rūšiuojamos į vieną konteinerį. Pavyzdžiui, tokia sistema įprastai taikoma individualiems namams, kurių gyventojai turi tik du konteinerius – vieną, skirtą stiklo tarai, ir kitą – visoms likusioms pakuotėms. Tačiau šio konteinerio turinys visuomet yra perrūšiuojamas rūšiavimo centruose, tad popierius yra atskiriamas nuo kitų pakuočių.
Rūšiavimo taisykles pasitikrinti galite, jei norite, www.zaliasistaskas.lt
The post Lietuviai toliau mokomi rūšiuoti šiukšles appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
